Neša puskilometrį
Jau kurį laiką dalis žmonių, nuvykusių aplankyti savo artimųjų kapų Šilaičių kapinėse, susiduria su nepatogumais. Jiems su savimi tenka pasiimti indus su vandeniu laistyti ant kapų pasodintoms gėlėms ir kitiems augalams, nes kapinėse nutiestas vandentiekis dažniausiai neveikia.
Penktadienį po pietų į redakciją paskambinusi panevėžietė piktinosi prieš Tėvo dieną negalinti sutvarkyti kapų – pasodinti ir palaistyti gėlių, nes nėra vandens. „Sekundės” korespondentams nuvykus į pagrindines Panevėžio kapines čia jau stovėjo vandenvežis, iš jo vienas po kito žmonės į indus pylėsi vandenį. Tačiau kalbinti artimųjų kapų prieš pat Tėvo dieną atėję aplankyti panevėžiečiai anaiptol nebuvo patenkinti ir pasakojo, jog vandenvežis kapinėse būna labai retai.
„Šį mėnesį nuolat važiuojame į kapines, o vandens vis nėra ir nėra. Vandenvežį matome pirmą kartą. Tikriausiai žmonės pasiskundė, todėl vandens ir atvežė. Vieną kartą ir kapų prižiūrėtojai pasiskundžiau, tai ji manęs vos neiškoneveikė. Sakė: yra vienas kranas, jums dar mažai? Bet jis kažkur patvoryje, maždaug už puskilometrio. Mano kibiriukas be rankenų, tai reikėjo nešioti rankose. Gėles pasodinome, o jos džiūsta”,– guodėsi su šeima artimųjų kapus lankiusi panevėžietė Emilija.
Panašiai pasakojo ir kiti artimųjų kapus lankę miestiečiai.
Džiūsta gėlės
„Šiemet pirmą kartą matau vandenį kapinėse. Dėl jo yra nemenka problema. Tenka vežti iš namų, bet vis vien visos gėlės spėjo išdžiūti, teko išrauti”, – nepasitenkinimą padėtimi reiškė Žydrūnė.
„Antrą kartą atvažiuojam, o vandens vis nėra. Teko vaikščioti po kapines, kol suradome, tačiau tai labai nepatogu, einant pirmyn ir atgal susidaro apie kilometrą. Jaunam žmogui gal ir nedaug, bet tik ne man. Šį kartą vežėmės vandenį iš namų. O kas belieka, kitaip gėlės nudžius”, – antrino Stefanija Pusvaškienė.
Pasivaikščiojus po kapines, paaiškėjo, kad vandens trūksta ne visur. Kaip ir pasakojo „Sekundės” pašnekovai, iš kapinių pakraščiuose esančių čiaupų tekėjo vanduo. Prie naujųjų Šilaičių kapviečių sutikta senyva panevėžietė džiaugėsi, kad jai vandens palaistyti artimųjų kapus nereikia eiti toli.
„Aš labai patenkinta – prie mano artimųjų kapų yra vanduo, yra šiukšlių dėžės. Čia vanduo nedingo”, – pasakojo Jadvyga Paškevičienė.
Nieko nežino?
Pradėjus domėtis, kodėl pagrindinėse miesto kapinėse trūksta vandens ir kada jo pristigo, Šilaičių kapinių vedėja Liuda Nečionienė teigė nelabai ką apie tai žinanti. Iš pokalbio buvo galima susidaryti nuomonę, kad kapinių vadovė nelabai žinojo, kad Šilaičių kapinėse nėra vandens.
„Nežinau, reikia „Panevėžio specialaus autotransporto” klausti, kodėl nėra. Viena moteris dėl vandens šiandien skundėsi. Kiek laiko jo nėra, nežinau, tikriausiai neseniai”, – svarstė L.Nečionienė.
Už kapinių vandens tinklų priežiūrą atsakingos savivaldybės švaros bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas” vadybininkas Sigitas Vainauskas pasakojo, kad vandens trūkumas kapinėse prasidėjo jas vis labiau plečiant. Vandens siurbliui iš netoliese esančio vandentiekio jau neužtenka pajėgumų, todėl aukščiau ant kalvos esančių čiaupų vanduo nebepasiekia. Vadybininkas pasakojo, kad šią problemą svarstė bendrovės ir Panevėžio savivaldybės specialistai, o šiuo metu ieškoma lėšų naujam siurbliui.
Skuba lėtai
Panevėžiečių priekaištus, kad vanduo į kapines atvežamas retai, S.Vainauskas paneigė. Jis teigė, kad apie vandens trūkumą bendrovei praneša kapinių tvarkytojai.
„Vežame vandenį, kai kapinių valytojai mus perspėja. Stebime situaciją ir, kai vanduo pradeda dingti, jo atvežame. Vežame automobiliais statinėmis. Per motinos dieną atvežėme net tris vandenvežius.
Šeštadienį kapinėse stovės vienas vandenvežis, o sekmadienį – du”, – žadėjo S.Vainauskas.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 5 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. RŪPESTIS. Artimųjų kapus Šilaičių kapinėse
lankantys panevėžiečiai vandens gėlėms laistyti turi atsivežti patys, nes nėra
tikri, ar jo atgabens vandenvežis.
