Kanuose kino įžymybių netrūksta kasmet.
Jubiliejiniam Kanų kino festivaliui gamta šiemet iškrėtė piktą pokštą – kiaurai permerkė ne tik raudonąjį kilimą, bet ir prašmatniuosius svečius. Tačiau festivalio spindesio ir lankytojų noro pamatyti viena už kitą geresnes kino meistrų ir debiutantų juostas lietus neužgesino. Kinotyrininkė Gražina Arlickaitė dalijosi pastebėjimais iš Prancūzijos Rivjeros bei atskleidė, kam linkėtų „Auksinės palmės šakelės“.
„Dabar visi atvažiavę į Kanus jaučiasi lyg atvykę į Šiaurės šalį. Čia jau kelinta diena beveik nenustojant lyja ir šalta“, – guodėsi G. Arlickaitė. Tačiau kinotyrininkės dienotvarkė tokia užimta, jog vargu ar lieka laiko reaguoti į oro sąlygas. „Kanų programa kaip ir kasmet yra labai įdomi, tačiau žmogaus jėgoms ji per sunki. Keblu pakliūti visur, o juk norisi. Kai manęs klausia įspūdžių iš Kanų man sunku juos pasakyti, nes čia tenka dirbti juodą darbą. Mano įspūdis visada yra vienas – reikia stengtis pamatyti kiek galima daugiau“, – IQ pasakojo G. Arlickaitė.
Festivalio įtampos kreivė šiomis dienomis kyla aukštyn. Sekmadienį pasibaigsianti kino šventė atskleis svarbiausią Kanų intriga – Didžiojo prizo nugalėtojus. Į konkurencinę kovą stoja 22 filmai, o visų jų autoriai – jau laimėję prizus Kanuose. Dėl „Auksinės palmės šakelės“ varžysis Abbasas Kiarostami, Kenas Loachas, Michaelis Haneke, Christianas Mungiu, Davidas Cronenbergas, Walteris Sallesas ir kitos galingos kino pasaulio pavardės.
G. Arlickaitė: Kanų kino festivalis tikrai yra didžiausia pasaulyje kino šventė, nors galbūt ten, kur nėra tokių milžiniškų spūsčių prie kino salių, ta šventė yra jaukesnė ir ją organizuoti ne taip sunku.
G. Arlickaitę labiausiai sužavėjo rumuno C. Mungiu kino juosta „Už kalvų“ (“Beyond the Hills”), kurią pašnekovė įvardija kaip sukrečiančią ir kinematografine, ir emocine prasme. Prie savo favoritų kinotyrininkė priskiria ir M. Hanekes „Amour“ („Meilę“) bei Thomo Vinterbergo trilerį „Medžioklė“ (“The Hunt”), kuriame sublizgėjo Madso Mikkelseno vaidmuo.
Pretenduojančių į Kanų auksą sąrašas ilgas, solidus ir jame – vien vyrai. Tai užkliuvo ne vienam festivalio lankytojui. Dėl tariamo seksizmo teisintis turėjo net ir festivalio žiuri komisija, kuriai šiemet vadovauja „Auksinės palmės šakelės“ laureatas, italas Nannis Morettis. Įtakingajam festivalio žiuri devintukui priklauso aktoriai Ewanas McGregoras, Hiam Abass, Diane Kruger ir Emmanuelle Devos, mados dizaineris Jeanas Paulis Gaultier, kino kūrėjai Alexanderis Payne‘as, Adrea Arnold ir Raoulis Peckas. Iš tiesų, sunerimti dėl moteriško kino yra priežasčių: kol kas „Auksinę palmės šakelę“ yra laimėjusi vienintelė moteris – Jane Campion iš Naujosios Zelandijos, kuri 1993 m. apdovanojimą pelnė už kino juostą „Pianinas“ (“The Piano”).
G. Arlickaitei įdomu sekti prognozes, kas galėtų šiemet pelnyti palmės šakelę, tačiau sykiu pamatyti ir tai, ką rodo ne tik didysis konkursas, bet ir kitos programos. Pašnekovės nuomone, programose dažnai debiutuoja tie kino kūrėjai, kurie po kiek laiko varžosi jau ir dėl „Auksinės palmės šakelės“. G. Arlickaitei nekelia abejonių festivalio laureatus jau greitai paskelbsianti žiuri: „Visiškai pasitikiu Kanų festivaliu, kuris žino, kaip yra formuojama žiuri ir kad komisija priims savo, o ne festivalio direkcijos verdiktą. Tai yra įrodyta per 64 metus. Ir šių metų komisija yra sudaryta iš tokių figūrų, kurių indėlis į kiną yra didžiulis, tad kodėl turėtume jais abejoti“.
Kino festivalio plakatuose žvakutes ant torto pučianti legendinė aktorė Marilyn Monroe primena, jog šiemet festivalis jubiliejinis, jau 65-asis. G. Arlickaitė teigia nepastebėjusi išskirtinio šventiškumo atributų. „Didžiulė svečių, kino įžymybių gausa būna kasmet. Sunku padaryti didesnius, įspūdingesnius Kanus už tuos, kurie jau buvo. Visąlaik jie spindintys, o atmosfera – šventiška ir didinga. Tai įrodo, kad Kanų kino festivalis tikrai yra didžiausia pasaulyje kino šventė, nors galbūt ten, kur nėra tokių milžiniškų spūsčių prie kino salių, ta šventė yra jaukesnė ir ją organizuoti ne taip sunku“, – pastebėjo pašnekovė.
