Ar rinkėjas balsuos už kandidatą į merus, jei net partijos bičiuliai viešai pareiškia į miesto vadovus deleguojantys nekompetentingą žmogų? Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojai socialdemokratei Janinai Gaidžiūnaitei teks kovoti ne tik su kitais pretendentais į Aukštaitijos sostinės merus, bet ir ja netikinčiais partijos kolegomis.
Nors socialdemokratės R. Eitmonė (dešinėje) ir J. Gaidžiūnaitė kuruoja tą pačią švietimo sritį, tačiau partijos bendražygėms Savivaldybės koridoriuose akivaizdžiai per ankšta.
Vicemerė Regina Eitmonė be užuolankų rėžė ne tik apie kandidatės negebėjimą dirbti miestui, socialdemokratų Panevėžio skyriuje veikiantį uabą ir netgi kai kurių skyriaus narių asmeninius interesus, pridengiamus partijos vėliava.
„Labai gaila, kad laimėjo ne geriausias“, – R. Eitmonė įvertino savaitgalį Panevėžio skyriaus socialdemokratų konferencijoje priimtą sprendimą į mero postą iškelti J. Gaidžiūnaitės kandidatūrą.
Skyriaus sprendimą dar turi patvirtinti partijos taryba. Jei partija pritars panevėžiečių socialdemokratų pasirinkimui, R. Eitmonė teigia tokį sprendimą gerbsianti, tačiau netylėsianti.
„Dvejus metus sėdėjau ir tylėjau kaip Marytė Melnikaitė ir nežadu daugiau to daryti“, – R. Eitmonė tvirtai nusiteikusi paviešinti, kas vyksta Panevėžio kairiųjų flange.
Nors partijos kolegės, vicemerė ir Savivaldybės administracijos vairą laikanti J. Gaidžiūnaitė, kuruoja tą pačią švietimo sritį, tačiau dviem socialdemokratėms Savivaldybės koridoriuose akivaizdžiai per ankšta.
Dirba už du
R. Eitmonė ne kartą per miesto Tarybos posėdžius kritikavo administracijos darbą ir guodėsi dirbanti už J. Gaidžiūnaitę.
„Tiesiog dirbau už administraciją, kol negavau iš Tarybos opozicijos pastabų, kad man derėtų nustoti tai daryti. Jei nebūčiau dirbusi, niekas ir nevyktų“, – „Sekundei“ guodėsi vicemerė. Pasak R. Eitmonės, būtent jos partijos bičiulė buvo didžiausias stabdys, turėjęs sutrukdyti sujungti lopšeliusdarželius „Ąžuoliukas“ ir „Ramunė“. Esą nors valdančiojoje daugumoje sutarta šias ikimokyklines įstaigas sujungti į „Draugystės“ darželį, tam pasipriešino J. Gaidžiūnaitės sudaryta darbo grupė, pateikusi neigiamas tokio siūlymo išvadas.
Pasak R. Eitmonės, tik po Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymų miesto Taryba įstaigas sujungė. Tokia reorganizacija esą buvo neišvengiama, nes pagal vaikų skaičių ikimokyklinių įstaigų Panevėžyje per daug. Šiuo metu miesto lopšeliuosedarželiuose dar yra daugiau nei 200 laisvų vietų.
Skyrius virsta uabu?
Vicemerės teigimu, J. Gaidžiūnaitė priešinosi ir racionaliam, miesto biudžeto lėšas taupančiam sprendimui Pataisos namų bendrojo lavinimo mokyklą prijungti prie Suaugusiųjų mokymo centro.
Pasak R. Eitmonės, to imtis Savivaldybę jau keletą metų raginusi Švietimo ir mokslo ministerija. Vicemerės teigimu, kai ji su Savivaldybės Švietimo skyriumi ėmėsi šio reikalo, J. Gaidžiūnaitė siekė procesą sustabdyti motyvuodama, jog tuo nebus patenkinta partija. Iš tiesų tokiu žingsniu, anot R. Eitmonės, labiausiai buvo nepatenkinti Pataisos namai.
„Kolegė atėjusi man ir sako, kad reikia nieko nedaryti, nes kils širšalas per partiją. Nuolat buvo skambinama kažkam iš partijos ir bandoma trukdyti tai, ką privalėtų daryti administracija. Kadangi ji darė širšalą, aš turėjau ieškoti palaikymo kitose partijose“, – miesto valdymo peripetijas į viešumą kelia R. Eitmonė.
Vicemerės teigimu, mokyklos reorganizuotos tik įsikišus Švietimo ir mokslo ministeriją kuruojančiai Darbo partijai.
Anot R. Eitmonės, sujungus šias įstaigas nė viena nenukentėjo – mokytojai nebuvo atleisti, mokyklų pradėti projektai tęsiami, tačiau valdymo išlaidų sąskaita miesto biudžetui pavyko sutaupyti 40–60 tūkst. Lt.
„Jei nebūtų darbiečių, J. Gaidžiūnaitė būtų sutrukdžiusi šitam mokyklų sujungimui. Yra nemažai tokių darbų ir sąrašas kai kam iš partijos paduotas. Tai kenkimas partijai, o ji tvirtina tokį kandidatą! Kai bus viešai patvirtinta J. Gaidžiūnaitės kandidatūra, aš pakomentuosiu daugiau, kas vyksta su mūsų skyriumi. Jis yra nebe partijos skyrius, o kai kieno uabas, grupuotė“, – rėžė vicemerė.
Savus kaltina nusišnekėjimu
Anot R. Eitmonės, netgi į svarbiausią Savivaldybės dokumentą – biudžetą, numatantį gaires, kaip miestas gyvens ištisus metus, Panevėžio valdančiojoje daugumoje esantys socialdemokratai žiūri pro pirštus. Esą rengiant biudžeto projektą visa našta krito tuometei administracijos direktorei, šiuo metu esančiai vaiko auginimo atostogose – nei jos pavaduotojai J. Gaidžiūnaitei, nei socialdemokratų frakcijai nerūpėjo atsakomybė už Panevėžio finansines išgales.
„Iš J. Gaidžiūnaitės neišgirsi net kaip darbai klostosi, kas stringa, kokios problemos. Jos atsakymas vienas ir tas pats: vyksta kasdieniai darbai“, – piktinosi R. Eitmonė.
Socialdemokratų gretose nuo 2003-iųjų esanti R. Eitmonė prieš padarydama politinę karjerą darbavosi miesto Švietimo skyriuje. Į didžiąją politiką ji sako atėjusi, nes mačiusi, kaip jos politiniai bičiuliai valdantieji esą nesiorientuoja švietimo srityje.
„Kadangi mano partijos kolegos, ne švietimo darbuotojai, neturėdami jokio supratimo pradėjo kalbėti apie klasių komplektavimą, man pasidarė gėda. Deja, mūsų, Socialdemokratų, frakcijai nereikia žinojimo. Nežiūrima į programą, yra tik individualūs norai, pasirodymai“, – Panevėžio valdžioje esančią savo komandą kritikavo R. Eitmonė.
Išrinko paklusniausią
Vicemerės kompetencijos stoka ir net kenkimu apkaltinta J. Gaidžiūnaitė turi nemenką partijos kolegų palaikymą. Socialdemokratų Panevėžio skyriaus konferencijoje kandidate į merus ji išrinkta iš keturių pretendentų. Dėl teisės dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose taip pat varžėsi mero kėdėje jau sėdėjęs Povilas Vadopolas, „Senvagės“ pagrindinės mokyklos direktorius Kazimieras Armonavičius bei neseniai socialdemokratų gretas papildęs buvęs liberalcentristas Ramūnas Vyžintas. Tiesa, skyrius buvo iškėlęs septynis kandidatus, tačiau trys iš jų patys pasitraukė iš kovos. Tarp tokių – ir pats skyriaus pirmininkas Rimantas Petukauskas.
„Turiu darbą, kuris man labai patinka“, – argumentavo Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius. Iš keturių kandidatų antrajame ture liko K. Armonavičius ir J. Gaidžiūnaitė. Tai, kad mero kėdės sieks moteris, lėmė 61 proc. už ją balsavusiųjų. Iš viso konferencijoje dalyvavo 116 skyriaus narių.
R. Eitmonės nestebina toks kolegų pasirinkimas.
„Ji yra R. Petukausko statytinė“, – mano vicemerė.
Jos nuomone, skyriaus pirmininko palankumą J. Gaidžiūnaitė pelniusi, kai prieš kurį laiką miesto Taryboje kilus ažiotažui dėl Savivaldybės įmonių vadovų didelių atlyginimų mūru stojo už Autobusų parko direktoriaus piniginę.
„Iš tiesų atlyginimas neatitinka atsakomybės – įmonės direktorius uždirba daugiau nei miesto vadovas“, – mano R. Eitmonė.
Nors vicemerė tvirtina pritarianti socialdemokratų vertybėms ir nuostatoms, tačiau jau ne kartą yra svarsčiusi palikti partiją. Kol kas joje sulaiko partijos pirmininkui duotas žodis.
„Partija gera, bet Panevėžio skyriaus nebėra. Partija turi tik vieną problemą, kad joje nėra kumščio politikos, todėl dabar kiekvienas, o ypač pagyvenusieji, įsivaizduoja, kad dirba sau, ką J. Gaidžiūnaitė yra ir pasakiusi“, – „Sekundei“ teigė R. Eitmonė.
Vicemerė padarė klaidą
Vicemerės socialdemokratų kandidatei suduotas smūgis žemiau juostos stulbina skyriaus pirmininką. R. Petukauskas sako tokius R. Eitmonės pasisakymus vertinantis tik kaip privataus fizinio asmens.
„J. Gaidžiūnaitė išrinkta konferencijos valia, kokia ji yra, tokia. O jei ją išrinko, vadinasi, tai geriausias variantas ir taškas. Interpretacijų čia negali būti ir R. Eitmonė negali kalbėti kaip socialdemokratė. Ji gali kalbėti ką nori kaip fizinis asmuo, bet kaip vicemerei netinka. R. Eitmonė daro didelę klaidą taip kalbėdama viešai“, – įvertino R. Petukauskas.
Skyriaus pirmininkas teigia renkant kandidatą buvęs nešališkas – nė už vieną jų neagitavęs, skyriaus narius raginęs balsuoti kaip jiems atrodo teisingiausia. „Dabar aš palaikau konferencijoje išrinktą kandidatą, o už kurį balsavau, visai nesvarbu“, – teigia pirmininkas.
Gresia etikos sargų teismas
Kritikos strėlės partijos bičiulei grasina bumerangu grįžti pačiai R. Eitmonei. Kandidatė į merus viliasi, kad vicemerės kalbos bus įvertintos partijos etikos komisijos.
„Žinant jos nuostatas ir nesiorientavimą nesu nustebinta. R. Eitmonės nuomonė labai dažnai būna neteisinga, susireikšminusi. Tai žemina partiją“, – atsirevanšavo J. Gaidžiūnaitė. Ji sutinka, kad tiesiogiai išrinkto mero galios per menkos, kad neturėdamas užnugario miesto Taryboje galėtų daryti reikšmingą įtaką miesto valdyme.
„Tiesioginiai mero rinkimai žmonėms suteikia iliuziją, kad iš taip išrinkto mero galės tikėtis visokeriopos pagalbos. Meras neturi užtektinai galių, o jų neturėdamas gali nuvilti rinkėjus. Be užnugario net neįsivaizduočiau to darbo. Meras gali siūlyti bet ką, o jei nėra palaikymo, sprendimai nebus priimti“, – pripažįsta socialdemokratė.
Mero kėdėje mato tik vyrą
J. Gaidžiūnaitės kandidatūrą labai atsargiai vertina ir ilgametis socialdemokratų Panevėžio skyriaus vadovas, miesto Tarybos narys, mero duonos jau ragavęs P. Vadopolas. Jo nuomone, Panevėžio vairą į savo rankas turėtų paimti vyras.
„Kalbėti apie J. Gaidžiūnaitės kompetenciją man būtų neetiška, bet socialdemokratų kandidatas turėjo būti vyras, turintis ir gerą išvaizdą, ir analitinį mąstymą, aštrų protą, populiarus mieste ir išmanantis, kaip tvarkytis su ateisiančia didele Europos Sąjungos parama“, – P. Vadopolas nuogąstauja J. Gaidžiūnaitę galint nesusitvarkyti su pareigomis.
Tokiu universaliu meru P. Vadopolas sako matęs partijos naujoką R. Vyžintą. Iš tiesų daug kas jį matė socialdemokratų statytiniu į miesto vadovus, tačiau, R. Petukausko nuomone, šiam kandidatui koją pakišo per menka patirtis socialdemokratų gretose.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
