(A. Ufarto/BFL nuotr.)
Sprendimas dėl V. Matuzo – po mėnesio.
Seimo laikinoji tyrimo komisija birželio 16 d. turėtų paskelbti savo išvadą, ar reikia atimti teisinę neliečiamybę iš konservatoriaus Vito Matuzo. Jei įtarimai sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimu pasitvirtins, politikui gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Tiesa, iki šiol įvairių kaltinimų sulaukusiems politikams paprastai pavykdavo pakankamai lengvai išsisukti.
V. Matuzas anksčiau teigė paskatinsiąs kolegas balsuoti už teisinės neliečiamybės atėmimą – jis norintis turėti galimybę įrodyti, jog yra nekaltas dėl mestų kaltinimų, tačiau šiandien tiesiog neigia kaltinimus ir nemano, jog ragins kolegas balsuoti prieš jį.
Šešėlį buvusiam Panevėžio merui V. Matuzui metė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tirianti „Panevėžio energijos“ korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pareikšti ir Seimo nario žmonai Danutei Matuzienei.
Advokatas Darius Sauliūnas mano, jog siekis V. Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn dar jokiu būdu nereiškia, jog jam realiai gali grėsti laisvės atėmimo bausmė: „Vertinant tokių bylų praktiką, aukšto rango pareigūnai išlipa sausi. Nors šioje istorijoje nežinoma, kokių įrodymų turima prieš V. Matuzą, galiu pasakyti, jog byla bus sėkminga, jei tai bus vaizdiniai įrodymai – politikas turėjo būti sučiuptas už rankos, darydamas nusikaltimą. Kol kas neatrodo, jog taip buvo.“
Istorijoje buvo tik vienas atvejis, kai laisvės neteko pareigas einantis Seimo narys. Teismas kaltu dėl sukčiavimo yra pripažinęs 1996-2000 m. kadencijos Seimo narį Audrių Butkevičių.
Realios bausmės korupcijos byloje bent kuriam laikui pavyko išvengti dabartiniam parlamentarui Evaldui Lementauskui – atėjęs į Seimą pakeisti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nario Remigijaus Ačo jis atsinešė ir oficialiai teisėsaugos pareikštus įtarimus bandymu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį Vidą Urbonavičių. Seimas nesutiko atimti kolegos teisinės neliečiamybės, o pats E. Lementauskas nepasisiūlė atsisakyti Seimo nario mandato. Byla gali būti atnaujinta pasibaigus šiai Seimo kadencijai, tačiau E. Lementauskas bandys išsaugoti neliečiamybę kandidatuodamas į naująjį Seimą.
Ant stalo dėjo mandatus
Laikinoji Seimo komisija dėl V. Matuzo teisinės neliečiamybės apsispręs tik po mėnesio. Pats konservatorius nekalba apie narystės partijoje sustabdymą ar Seimo nario mandato atsisakymą. Antradienį Seime jis žurnalistams aiškino, jog pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, o pati byla – tam tikros Panevėžio grupuotės užsakytas politinis susidorojimas. Grupuotės narių bei motyvų V. Matuzas neįvardijo.
Anot teisininko D. Sauliūno, V. Matuzas, teigdamas, jog kaltinimai sufabrikuoti, savo poziciją galėtų pagrįsti pasitraukdamas iš politinės arenos bent tyrimo metu. Seimo nario mandatų 2004 m. buvo atsisakę trys parlamentarai – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, konservatorius Arvydas Vidžiūnas bei tuometinės Naujosios sąjungos narys Vytautas Kvietkauskas. Tuomet parlamentarai kaltinti kyšių ėmimu iš „Rubicon Group“ priklausančių įmonių atstovų mainais už koncernui palankius siūlymus parlamente.
Prokurorai teigė, jog „Rubicon Group“ buhalterijoje užfiksuota, kad V. Andriukaičiui buvo atseikėti 95 tūkst. litų, A. Vidžiūnui – 40 tūkst. litų, o V. Kvietkauskui – 25 tūkst. litų. Tačiau byla, pritrūkus įrodymų, buvo nutraukta. V. Andriukaitis bei A. Vidžiūnas grįžo į Seimą praleidę vieną kadenciją.
Bijoti nėra ko?
„Juodosios buhalterijos“ byloje kaltinamų Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho bei frakcijos Seime seniūno Vytauto Gapšio istorijos – dar vienas patvirtinimas, kad teisėsaugos įtarimai gali nedaryti jokios įtakos politinei karjerai.
„Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog populiariausi politikai šiuo metu – prezidentė Dalia Grybauskaitė (veiklą teigiamai įvertino 27,1 proc. respondentų) bei Europos Parlamento narys V. Uspaskichas (7,3 proc.). Darbo partijos pirmininkas šiuo metu laikomas vienu populiariausių politikų, nepaisant ketverius metus trunkančios bylos, kurioje jis bei kiti bendražygiai kaltinami nuslėpę apie 25 mln. litų mokesčių. Senaties terminas šioje byloje sueina 2014 m., tad lieka vis mažiau šansų, kad byloje savo žodį spės tarti teismas.
Anot advokato D. Sauliūno, baudžiamosios bylos baigiasi nesėkme dėl nekompetentingų ir silpnų pareigūnų: „Ikiteisminio tyrimo tyrėjų žinios yra labai prastos, nesurenkama pakankamai informacijos, į procesą žiūrima labai formaliai. Manau, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl nepavyksta tokio rango bylose išaiškinti kaltų.“
Seimo Laikinoji tyrimo komisija birželio 16 d. turėtų paskelbti, ar reikia atimti teisinę neliečiamybę iš kaltinimų sulaukusio konservatoriaus Vito Matuzo. Jei įtariamai sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimu pasitvirtins, politikui gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Tačiau precedentai byloja ką kitą – baudžiamosios atsakomybės politikams pavyksta išvengti, arba išsisukti su menkomis nuobaudomis.
Konservatorius V. Matuzas anksčiau teigė paskatinsiąs kolegas balsuoti už teisinės neliečiamybės atėmimą – esą nori turėti galimybę įrodyti, jog yra nekaltas dėl jam metamų kaltinimų, tačiau šiandien neigia kaltinimus ir nemano, jog ragins kolegas balsuoti prieš jį.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) metė buvusiam Panevėžio merui metė kaltinimus „panevėžio energijos“ korupcijos byloje, kurioje kaltinimai pareikšti ir Seimo nario žmonai Danutei Matuzienei.
Advokatas Darius Sauliūnas mano, jog siekis V. Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn jokiu būdu nereiškia, jog jam realiai gali grėsti laisvės atėmimo bausmė: „Vertinant tokių bylų praktiką, aukšto rango pareigūnai išlipa sausi. Nors šioje istorijoje nežinoma, kokių įrodymų turima prieš V. Matuzą, galiu pasakyti, jog byla bus sėkminga, jei tai bus vaizdiniai įrodymai – politikas turėjo būti sučiuptas už rankos, darydamas nusikaltimą. Kol kas neatrodo, jog taip buvo.“
Baudžiamosios atsakomybės pavyko išvengti beveik visiems parlamentarams. Baudžiamųjų bylųų, iškeltų Seimo nariams, istorijoje labiausiai nepasisekė 1996-2000 m. Seimo kadencijos nariui Audriui Butkevičiui, teismo pripažintam kaltu dėl sukčiavimo. Tąkart, nors politikas ir buvo įkalintas, Seimas nesutiko atimti parlamento nario mandato.
Realios bausmės korupcijos bent kuriam laikui pavyko išvengti ir dabartiniam parlamentarui Evaldui Lementauskui – į Seimą pakeisti partijos nario Remigijaus Ačo jis atėjo jau su oficialiai teisėsaugos pareikštais įtarimais papirkinėjimu. Seimas balsų dauguma nesutiko atimti kolegos teisinės neliečiamybės, o pats buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys nepasisiūlė atsisakyti Seimo nario mandato.
E. Lementausko byla, kuria jis kaltinamas bandymu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį Vidą Urbonavičių, gali būti atnaujinta pasibaigus šiai Seimo kadencijai, tačiau E. Lementauskas bandys išsaugoti neliečiamybę kandidatuodamas į naująją Seimo kadenciją.
Ant stalo – mandatą
Laikinoji Seimo komisija dėl V. Matuzo teisinės neliečiamybės apsispręs tik po mėnesio, o pats konservatorius dabar nebežino, ar sutiks, jog jo teisinė neliečiamybė būtų naikinama. Nekalba ir apie narystės sustabdymą partijoje ar Seimo nario mandato atsisakymą.
Vienas artimiausių premjero Andriaus Kubiliaus bendražygių nėra raginamas partijos reaguoti į pareikštus įtarimus – ministras pirmininkas tik pareiškė „apgailestaujantis“ dėl pateiktų įtarimų.
Anot teisininko D. Sauliūno, V. Matuzas, teigdamas, jog kaltinimai sufabrikuoti, savo poziciją galėtų pagrįsti pasitraukdamas iš politinės arenos bent tyrimo metu.
Seimo nario mandatų 2004 m. buvo atsisakę trys parlamentarai – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, konservatorius Arvydas Vidžiūnas bei tuometinės Naujosios sąjungos narys Vytautas Kvietkauskas. Tuomet parlamentarai kaltinti kyšių ėmimu iš „Rubicon Group“ priklausančių įmonių atstovų, mainais už koncernui palankius siūlymus parlamente.
Prokurorai teigė, jog „Rubicon Group“ buhalterijoje užfiksuota, kad V. Andriukaičiui buvo atseikėti 95 tūkst. litų, A. Vidžiūnui – 40 tūkst. litų, mažiausiai teko V. Kvietkauskui – 25 tūkst. litų. Tačiau byla, pritrūkus įrodymų, buvo baigta. V. Andriukaitis bei A. Vidžiūnas grįžo į Seimą kitos kadencijos metu.
Seimo nario mandato galėtų atsisakyti ir V. Matuzas, tokiu būdu bandydamas išsaugoti politinį pasitikėjimą. Antradienį Seime konservatorius žurnalistams aiškino, jog pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, o pati byla – tam tikros Panevėžio grupuotės užsakytas politinis susidorojimas. Žinoma, paslaptingos grupuotės narių bei motyvų neįvardijo ir neteigė, jog teisme galėtų deramai apsiginti.
Bijoti nėra ko?
„Juodosios buhalterijos“ byloje kaltinamiems Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui bei partijos frakcijos Seime seniūnui Vytautui Gapšiui istorija tik įrodo, jog teisėsaugos įtarimai nekenkia politinei karjerai.
„Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog populiariausi politikai šiuo metu – prezidentė Dalia Grybauskaitė (veiklą teigiamai įvertino 27,1 proc. respondentų) bei Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas (7,3 proc.) Darbo partijos pirmininko populiarumas, nepaisant ketverius metus trunkančios bylos, kurioje jis bei kiti bendražygiai kaltinami nuslėpę apie 25 mln. litų mokesčių.
Senaties terminas šioje byloje sueina 2014 m. ir jau galima abejoti, jog teismui pavyks įrodyti kaltinamųjų nusižengimus.
Anot advokato D. Sauliūno, baudžiamųjų bylų nesėkmės – nekompetetingų ir silpnų pareigūnų pasekmės: „Ikiteisminio tyrimo tyrėjų žinios yra labai prastos, nesurenkama pakankama informacija, į procesą žiūrima labai formaliai. Manau, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl nepavyksta tokio rango bylose išaiškinti kaltų.“
Teisininkas taip pat teigė, jog įtarimams sukčiavimu ar kyšininkavimu pagrįsti reikalingi neginčijantys įrodymai, kurių, šiuo atveju, neatrodo, jog yra.
Seimo nario kaltė dar neįrodyta, tačiau V. Matuzo gynyba primena buvusio prezidento Rolando Pakso bei Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko siekius apsiginti – kovoti iki paskutinio kraujo lašo, neigti kaltinimus ir ryžtingais veiksmais bei pasisakymais toliau bandyti užsitarnauti rinkėjų pasitikėjimą.
Juo labiau, kad tiek Seimo nariai, tiek teisėsaugos atstovai lygūs vieni prieš kitus visuomenės akyse: naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis 87 proc. gyventojų nepasitiki Seimu, teismais – 74 proc., Generaline prokuratūra – 70 procentų respondentų.
