Kyšininkavimu kaltinamą buvusį ilgametį Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoją Arvydą Švagždį prokurorė kaltina padarius didelę žalą valstybei ir teismo prašo jam skirti beveik 10 tūkst. eurų baudą, taip pat konfiskuoti ų kaip kyšį gautus baldus.
Buvęs ilgametis Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas ekonomikai A. Švagždys jaučiasi tapęs nekalta STT auka.
Tačiau teisiamojo advokatas Raimundas Kurklietis teigia, kad tokius žmones, kaip A. Švagždys reikia ne teisti, o jiems ant krūtinės kabinti medalį už nuopelnus ligoninei ir valstybei.
Buvęs tuomečio ligoninės vadovo Česlovo Gutausko pavaduotojas savo kaltės nepripažįsta.
Ar A. Švagždys geradarys, ar nusikaltėlis, paaiškės rugsėjo 23-iąją, teismui priėmus nuosprendį rezonansinėje neskaidrių viešųjų pirkimų ir kyšininkavimo byloje.
Prieš trejus metus iš darbo ligoninėje išėjęs A. Švagdžys kaltinamas tuo, kad dirbamas vyriausiojo gydytojo pavaduotoju ūkio reikalams ir būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą, 2010–2013 metais tyčia sudarė išskirtines sąlygas baldų gamyba užsiimančiai bendrovei „Algrida“ laimėti ligoninės skelbtus konkursus ir apklausas – iš viso 17 pirkimų, kuriems įstaiga išleido beveik 4,7 mln. litų.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė tvirtina, kad A. Švagdžys išsiųsdavo kvietimus dalyvauti pirkimuose toms įmonėms, kurias nurodydavo minėta bendrovė. Kai kurių bendrovių vadovai prokurorams prisipažino kainą nurodydavę „iš lubų“, t. y. aukštesnę nei ta, už kurią savo gaminius ligoninei siūlydavo „Algrida“.
Puikiai žinodama tariamų konkurentų pasiūlymus ligoninei, „Algrida“ pasiūlydavo mažesnę kainą ir laimėdavo konkursus.
Didžiausia apskrities gydymo įstaiga iš jos pirko baldus įvairiems skyriams: skaičiavimo centrui, lokalaus medicininio audito grupės vadovo kabinetui, mikrobiologijos laboratorijai ir kt.
Be to, A. Švagždys, būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, dar iki konkurso paskelbimo informuodavo „Algridą“ apie planuojamus pirkimus. Jos vadybininkas padarydavo numatomų pirkti baldų brėžinius, technines specifikacijas, kurios buvo įtraukiamos į konkurso sąlygas.
Pasak prokurorės, šis faktas irgi rodo, kad minėtai bendrovei buvo sudaromos išskirtinės sąlygos. Mat ji pagal savo pačios parengtus baldų brėžinius, technines specifikacijas dar iki konkurso paskelbimo apskaičiuodavo sąnaudas, kainą, už kurią jai apsimoka parduoti, ir tapdavo konkursų laimėtoja.
A. Švagždys kaltinamas ir tuo, kad už sudarytas išskirtines sąlygas „Algridai“ laimėti ligoninės organizuotus pirkimus iš jos priėmė kyšį baldais, šie buvo pagaminti jam ir jo sūnui. Prokurorės teigimu, nurodyta baldų vertė – 7900 litų (2288 eurų) yra mažesnė, nei tuo metu buvo rinkoje. Todėl ji teismo prašė baldus konfiskuoti, o ne išieškoti iš kaltinamojo kiek daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
A. Gališanskytės teigimu, A. Švagždys savo neteisėtais veiksmais, organizuodamas neskaidrius viešuosius pirkimus, imdamas kyšius baldais, padarė didelę žalą valstybei, t. y. apsunkino jai pritraukti ES investicijas.
Viešųjų pirkimų machinacijoje dalyvavę „Algridos“ vadovas ir vadybininkas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes sutiko bendradarbiauti su STT ir prokurorais.
Teigė neužgyvenęs didelio turto
A. Švagždžio advokatas nesutiko, kad jo ginamasis pakenkė valstybės interesams.
„Kas čia nuskriaustas? Ligoninė patenkinta. Kitos konkurse dalyvavusios bendrovės irgi patenkintos. Kur čia daroma moralinė ir ekonominė žala?“ – nesuprato ar dėjosi nesupratęs teisininkas.
Jis netgi apskaičiavo, kad A. Švagždys, pirkdamas baldus iš „Algridos“, ligoninei sutaupė apie 1,5 mln. litų.
Advokatas pripažino, kad baldų viešųjų pirkimų konkursai ligoninėje vyko ne visai skaidriai, tačiau tvirtino, kad ne dėl jo kliento kaltės. Teisininko nuomone, kaltinamųjų suole turi sėdėti ne buvęs ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, o minėtos bendrovės darbuotojai. Jis teismo prašė išteisinti ginamąjį.
Paskutinį žodį gavęs A. Švagždys tvirtino esąs nekaltas. Jie neigė protegavęs „Algridą“, sakė pirkęs baldus už mažiausia kainą iš patikimos įmonės. Buvęs ligoninės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas pasiteiravus, kodėl jo ir sūnaus namuose stovi šios bendrovės pagaminti baldai, paaiškino klausimu.
„Nejaugi aš pats nieko negaliu nusipirkti ir gerus baldus gaminančios įmonės?“ – retoriškai klausė jis.
A. Švagždys tikino, kad baldai nebuvo gauti kaip kyšis, už juos su gamintojais buvo atsiskaityta. Tiesa, jis neprisiminė, ar už miegamojo komplektą su „Algrida“ atsiskaitė dabar jau velionė jo žmona, ar jie vis dėlto įmonei liko skolingi.
Atsakingas pareigas ligoninėje ėjęs garbaus amžiaus vyras teismui nurodė per visus ilgus darbo įstaigoje metus neužgyvenęs didelio turto. Jis turįs tik iš buvusios darbovietės, vienos gamyklos, sovietmečiu gautą butą, sodą, kuriame net namelio nepasistatė, taip pat garažą.
Teisiamas buvęs inžinierius ir jo sūnus
A. Švagždys – ne vienintelis buvęs ligoninės darbuotojas, kuriam iškelta byla.
Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvęs ligoninės vyriausiasis inžinierius Jonas Alvydas Jonaitis kaltinamas galimu piktnaudžiavimu tarnyba, didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu.
Jo sūnui Radionui Jonaičiui pareikšti kaltinimai, kad jis, būdamas bendrovės „Savas formatas“ vadovas, veikdamas su savo tėvu, pateikė 29 PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašyti galbūt tikrovės neatitinkantys duomenys apie įstaigai suteiktas paslaugas ir medicinos prekių pardavimą už beveik 77 tūkst. eurų (265 tūkst. 486 Lt).
Įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti ir juridiniam asmeniui – bendrovei „Savas formatas“.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Panevėžio apygardos prokuratūra surinko duomenų, kad inžinierius ir jo sūnus nuo 2009 metų kovo iki 2013 metų liepos veikė pažeisdami įstatymus. R. Jonaitis buvo ir yra dviejų bendrovių – „Emtekas“ ir „Savas formatas“ – savininkas ir vadovas. Su „Emteku“ ligoninė prieš dešimtmetį buvo sudariusi minėtą sutartį dėl medicinos technikos priežiūros ir remonto. Pagal ją įstaiga šiai bendrovei nuolat mokėdavo fiksuotą užmokestį. Tačiau paaiškėjo, kad gana įspūdingos sumos plaukė ir į jam priklausančią bendrovę „Savas formatas“, su kuria ligoninė sutarties neturėjo.
Remdamiesi per ikiteisminį tyrimą surinktais duomenimis, prokurorai mano, kad daugiau nei ketverius metus J. A. Jonaitis ir R. Jonaitis, sukčiaudami ir klastodami dokumentus, iš ligoninės galbūt pasisavino dideles pinigų sumas už kitų asmenų sutaisytą medicinos įrangą. Tiksliau – ir už tuos darbus, kuriuos atliko ligoninės darbuotojai, „Emtekas“, ir už tuos, kurie galbūt iš viso nebuvo atlikti.
Ligoninė tėvui ir sūnui Jonaičiams yra pareiškusi beveik 93 tūkst. eurų ieškinį.
Inga SMALSKIENĖ
Austėjos BANKAUSKAITĖS nuotr.
