Tai nebuvo pirmas kartas, bet pirmas kartas buvo toks geras. Esu čia kelissyk rymojęs prie baro, kai reikėjo poilsio kojoms ir ramybės akims. Single malt su lašeliu vandens ir švari skepetaitė rasotiems akiniams – tada to buvo gana. Jau ne vienatvė, o dar ne savaitgalio šurmulys, kur savęs nerandantys ūžautojai apsimeta besidomintys kitais.
Stiklių gatvė, bet ne Stikliai. Atradimo vieta vadinasi Bistro 18. Jokios keistos publikos: daugiausia savimi pasitikintys profesionalai (-ės) su auksinėmis kortelėmis piniginėse. Dar sunkiai atpažįstami užsieniečiai, išnyrantys iš pastato gelmėje vienas po kito surikiuotų kambarių. T. y. nieko labai įdomaus, kas patrauktų restoranų reporterio dėmesį. Nebent airiškos išvaizdos šeimininkė, ramios pagarbos kupinu veidu pasitinkanti ir palydinti lankytojus. Angliškas akcentas ir pagirtinos pastangos kalbėti lietuviškai.
Dar minutėlė ir vos sugebu atplėšti akis nuo grakštaus riešo ir ilgų liaunų pirštų, prilaikančių šakutę. Prie gretimo stalelio. Gręžiu akis į vyno buteliais apkrautą sieną, leidžiu pro langą atsargiai besiskverbiančiai šviesai baksnoti į nugarą ir moralizuoti. Nesidairau į kaimynes, bet kvapas – ne vanduo čiaupe, neužsuksi. Turėtų būti prancūziškas jautienos troškinys, galvoju skaitinėdamas meniu. Kaina – 30 Lt. Keturios valandos neaukštos temperatūros troškinimui, svogūnai, grybai, raudonasis vynas, truputis rūkytos šoninės – visa tai įrašyta kvapo juostelėje. Kaip vadinosi vos prasimušantys moteriški kvepalai – šįsyk nesugebu atpažinti, o mandagumas nugali pagundą paklausti. Gal kitą kartą.
Kažkodėl elgiuosi labai ryžtingai. Žinau, kad noriu prancūziškos svogūnų sriubos (10 Lt), mažos lėkštės Cezario salotų su tradiciniu ančiuvių padažu bei tigrinėmis krevetėmis už 16 Lt ir veršienos eskalopo su baltojo vyno, garstyčių grietinėlės padažu (37 Lt). Užsisakau, paprašau palikti meniu išsamesnėms studijoms ir užgeriu raudonuoju namų vynu. Vos girdima muzika, lakoniškas, XVII a. skliautų apgaubtas interjeras ir vos dvelkiantis pavojus pasiduoti nerealioms svajonėms.
Bistro 18 meniu labai išmintingas ir, sakyčiau, fundamentalus. Keturios sriubos pozicijos ( gal, greičiau, 3+3), nuo 9 Lt kainuojančios dienos sriubos iki 13 litų įvertintų trijų skirtingų sriubos puodelių. Imuosi prancūziškos svogūnų sriubos, bet nenustoju dėbsoti į meniu. Italų virtuvės išugdytai publikai pritaikytas Risotto/Pastos skyrelis. 5 pozicijos – 3 rizoto, 2 pastos. Abiejuose poskyriuose po vieną dienos patiekalą. Kaip tik tiek, kad gundytų skanauti ir tuos nuolatinius arba dažniau ateinančius lankytojus. Ypatingieji pasiūlymai išskirti atskirai. Be jau užuosto ir per artimosios kaimynystės saitą aprašyto prancūziško jautienos troškinio, netikėtai airiškai lietuviškai pasirodo Bistro 18 dešrelės su rozmarinais ir saulėje džiovintais pomidorais už 25 litus, patiekiamos su bulvių koše. Išmintingos virtuvės strategiją išduoda ir indiškas aštrus karis, prieinamas keliomis versijomis (daržovės/vištiena/tigrinės krevetės) ir besiskiriančiomis progresinėmis kainomis (23/28/34 Lt). Realistinė, bet tuo tarpu nepatikrinta šviežios žuvies vilionė: kaina kintanti ir suteikianti progą pašnekinti ramias padavėjas.
Svogūninis puodelis garuoja mažiau. Bedu šaukštą atsargiai skverbdamasis pro santūriai apkeptą sūrio sluoksnį, kuris kartu su skrudinta bagetės riekute ir smulkiai pjaustytais keptais svogūnais sudaro it kokį stūmoklį aukštame sultinio cilindre. Sunku neaptėkšti kaklaraiščio, bet akiniai lieka švarūs, o staltiesėlė ant kelių išgelbsti visa kita. Mano grakščių pirštų kaimynė jau dingusi nuo gretimo stalelio. Bet sriuba iš tiesų puiki. Net mieguistą popietę.
Ateina laikas veršienos eskalopui. Padažas labai solidus, baltojo vyno, garstyčių ir grietinėlės trio sugyvena geriau nei lietuviai giminaičiai. Nė vienas neišsišoka, nelenktyniauja egoizmo žaidynėse. Veršiena šiame kontekste gal kiek nuobodi, net, pasakyčiau, sausa. Bėginėju akimis meniu lape ir bandau įsivaizduoti, ką atspėjau, o ką praradau savo pasirinkime. Iš 9 mėsos patiekalų mano pasirinkta veršiena greičiausiai sugundė prancūziškais prisiminimais ir vidutine kaina, pelnančia taškus redakcijos akyse. Greičiausiai tikra virtuvės vinis bus įkalta viename jautienos patiekalų. Gal net vaizduotę užgavusiame prancūziškame jautienos troškinyje. Viskam savas laikas.
Bistro 18 yra tikrai labai geras restoranas virtuviniams kosmopolitams gerąja prasme. Burnoje lėtai tirpo Baileys likerio sūrio pyragas nešdamas šlovę airiams ir Airijai. Prieš nosį dvelkė puikus espreso puodelis, o akiniai buvo skaidrūs it ateitis prieš Kalėdas. Pasidariau sau dovaną, o sąskaitas teskaičiuoja redakcija.
