Dramblio Kaulo Kranto gyventojai tikisi daugiau Vakarų pagalbos.
Situacija Dramblio Kaulo Krante (DKK) tik blogėja. Naujai išrinktam prezidentui Alassane Ouattarai mėginant nuversti senąjį šalies lyderį Laurenta Gbagbo, jau žuvo tūkstančiai civilių šalies gyventojų. Tačiau užsienio šalys neskiria DKK vidaus konfliktui tiek dėmesio, kiek, tarkime, Libijai. Gal todėl, kad DKK garsėja kakavos, o ne naftos ištekliais?
Neoficialioje DKK sostinėje Abidžane ima trūkti maisto ir medikamentų, o žmonės bijo išeiti iš savo namų. Pranešama apie masinius plėšikavimus. Apie 125 tūkst. žmonių pabėgo į kaimyninę Liberiją, per 7 tūkst. į Ganą, o dar apie 1,5 tūkst. – į kitas gretimas šalis. Šalies viduje dar apie milijoną žmonių, bandydami pabėgti nuo smurto turėjo palikti savo namus.
Oficialiai pranešama apie 1500 žuvusiųjų. Už humanitarinę pagalbą atsakinga Europos Sąjungos komisarė Kristalina Georgieva abejoja šiais duomenimis. „Mūsų partneriai sako, kad šiai skaičiai yra gerokai sumažinti. Atrandamos vis naujos masinės kapavietės ir tai, deja, greičiausiai tęsis toliau“, – sako ji.
Tačiau pasaulio dėmesio kakavos eksportu garsėjanti DKK kol kas susilaukė mažiau, nei revoliucingosios Šiaurės Afrikos valstybės.
Nėra naftos, nėra problemos?
„Gal Dramblio Kaulo Krante ir nėra naftos, bet čia irgi gyvena žmonės“, – sako Pegabila Silue, išrinktajam prezidentui A. Ouattarai palankios jaunimo organizacijos vadovas. Jis stebisi, kodėl Jungtinės Tautos sugebėjo išleisti rezoliuciją, kuria leido NATO įsikišti į Libijos konfliktą, tačiau neskuba imtis veiksmų, kad būtų sustabdytos civilių žudynės DKK.
Politinė krizė DKK reikalauja kitų priemonių nei Libijos konfliktas, tvirtina JAV politikai. Skirtingai nei Muammaras Gaddafis, DKK lyderis „neturi sraigtasparnių, naikintuvų ar tankų.“
„JT turėtų būti aktyvesnės ir pagalvoti apie jėgos panaudojimą tam, kad nuo valdžios būtų patrauktas L. Gbagbo“, – sako A. Ouattaros šalininkas. JT praėjusį mėnesį priėmė rezoliuciją, smerkiančią smurtą DKK ir raginančią buvusį prezidentą „nedelsiant pasitraukti“. Taip pat buvo užšaldytas L. Gbagbo, jo šeimos ir pagrindinių rėmėjų turtas, įvestas draudimas keliauti.
Tačiau nei ekonominės sankcijos, nei įvairūs bandymai sutaikyti konfliktuojančias puses kol kas neturėjo jokios įtakos L. Gbagbo.
Užtat kakavos kaina dėl ekonominių sankcijų praėjusį mėnesį buvo pakilusi į rekordines aukštumas, kokių nebuvo jau 32 metus. Dabar ji ėmė kristi, kai iš šalies buvo išplukdyta pusės milijono tonų kakavos siunta. Savo karinėmis pajėgomis pasitikintis A. Ouattara prašo Europos Sąjungos nutraukti ekonomines sankcijas.
Neliko pamiršta Vakarų
„Prieš kelis mėnesius prasidėjusius neramumus DKK vėliau užgožė revoliucijos Arabų šalyse. Tad pasaulio žiniasklaidos dėmesys tik pastarosiomis dienomis vėl nukrypo į DKK. Bet tai nereiškia, kad vis tą laiką Vakarų valstybės nestebėjo situacijos ir nedarė veiksmų“, – sako karo studijų specialistas Deividas Šlekys iš Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Politinė krizė DKK reikalauja kitų priemonių nei Libijos konfliktas, tvirtina JAV politikai. JAV valstybės departamento pareigūnas Johnnie Carsonas teigia, kad skirtingai nei Muammaras Gaddafis, DKK lyderis „neturi sraigtasparnių, naikintuvų ar tankų“. Anot jo, nereikia pamiršti, kad šiuo metu DKK yra net 11 tūkst. JT taikdarių, kuriuos paskyrė Prancūzija. Be to, tarptautinė bendruomenė išreiškė palaikymą išrinktajam prezidentui A. Ouattarai, kuris, rodos, pakankamai savarankiškai sugeba kovoti su L. Gbagbo pajėgomis.
Pernelyg palaikyti kurią nors iš konfliktuojančių pusių yra gana neatsargus žingsnis, mano D. Šlekys. „Kai valdžią perims naujasis prezidentas, ko gero išgirsime ir apie jo karių pridarytus nešvarius darbelius“, teigia jis. Iš tiesų, A. Ouattara jau buvo apkaltintas, kad jo kariai praėjusią savaitę Dvekvės mieste išžudė 800 gyventojų, tačiau politikas kaltinimus neigia.
Nesutaria dėl rinkimų rezultatų
Dabartinis konfliktas DKK prasidėjo praėjusį lapkritį, po to, kai nuo 2000-ųjų šalį valdantis L. Gbagbo prezidento rinkimuose pralaimėjo savo oponentui A. Ouattarai. Pralaimėjęs politikas užginčijo rinkimų rezultatus ir apkaltino oponentą sukčiavimu, tačiau tarptautiniai stebėtojai tokius teiginius paneigė.
Visgi Konstitucinė taryba, kurią sudaro L. Gbagbo šalininkai, perskaičiavo balsus ir paskelbė jį prezidentu. Tad A. Ouattarai, kurį palaiko tarptautinė bendruomenė, beliko surengti alternatyvią inauguracijos ceremoniją. Visa tai galiausiai padidino įtampą šalyje, vėliau prasidėjo ir kruvini susidūrimai.
L. Gbagbo neapleidžia Abidžane esančių prezidento rūmų ir neketina pasiduoti A. Ouattaros kariniam spaudimui. Prancūzijos gynybos ministro Gerardo Longuet teigimu, L. Gbagbo turi tik 1000 karių, lyginant su gerokai gausesnėmis A. Ouattaros pajėgomis. Visgi L. Gbagbo rezidenciją saugantys kariai kol kas sugeba atsilaikyti prieš išrinktojo prezidento pajėgas.
Po smarkaus apsišaudymo vakar A. Ouattaros pajėgos nusprendė laikinai atsitraukti. Atomazgos dar nematyti.
