Graikijos valstybės nemokumui tampant vis labiau tikėtinu scenarijumi, daugelis investuotojų klausia savęs – kur reikėtų nukreipti savo investicijas, kad jos išliktų saugios, jei vis dėlto finansinė audra įsisiautėtų. Drąsesni netgi bando sukti galvą, kas padėtų šioje situacijoje uždirbti. Kokios galimos alternatyvos?
Pinigai ir jų ekvivalentai. Euro zonos valstybės nemokumas būtų precedento neturėjęs įvykis, kuris greičiausiai padarytų labai stiprų emocinį įspūdį rinkai. Pirmiausia ore pakibtų klausimas dėl Europos bankų stabilumo, labai tikėtina pasitikėjimo krizė ir su tuo susijęs likvidumo badas. Todėl pradinis atsitraukimas iš bet kokių rizikingų aktyvų būtų neišvengiamas. Tokioje situacijoje grynieji pinigai įgauna vertę ne tik dėl to, kad jų suma nesikeičia, bet ir dėl to, kad jie suteikia galimybę jų turėtojui rinktis iš gausybės vis patraukliau atrodančių investicijų. Dėl likvidumo poreikio išaugusios trumpalaikės palūkanos bankuose taip pat leidžia pinigų turėtojui gauti patrauklią fiksuotą grąžą. Be abejo, tinkamai pasirinkus banką, kuris kitą dieną nebankrutuos.
Taurieji metalai. Kai valstybė nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, natūraliai kyla nepasitikėjimas ir tų valstybių išleistais pinigais. Graikijai pasiskelbus nemokia, neišvengiamai kiltų abejonių dėl kitų silpnesnių euro zonos valstybių, o galiausiai ir euro zonos ateities. Nepasitikint popierinių pinigų verte, visų akys nukrypsta į auksą ir kitus tauriuosius metalus. Tikėtina, kad krizės įkarštyje jų kainos sparčiai augtų. Vis dėlto taurieji metalai kaip turtas negeneruoja pajamų, o jų kaina stipriai svyruoja, todėl investicijos į juos yra labai spekuliatyvios. Krizei praėjus savo apogėjų baimės lygis neišvengiamai atslūgs, o rinkoje tuo metu jau bus pilna patraukliai atpigusių alternatyvų, ir tauriųjų metalų kainos gali kristi taip pat greitai kaip ir pakilo.
Saugių valstybių obligacijos. Tai tradicinė turto klasė, į kurią plūsta pinigai krizių laikotarpiais. Deja, pastarieji pora metų kiek pakeitė investuotojų požiūrį į tai, kas laikytina saugia valstybe. Įprastai tokiomis laikytos JAV, šiandien turi pakankamai savų problemų ir didžiulę skolą. Vokietija, nors ir būdama taupi ir neišlaidaujanti, vis dėlto yra per arti problemų epicentro, be to, prisiima valstybės donorės vaidmenį gelbstint euro zonos periferiją. Iš tradicinių „saugių užuovėjų“ lieka Šveicarija ar Norvegija, tačiau nesunkiai, nors ir kiek neįprastai, tokį vaidmenį galėtų prisiimti ir kai kurios besivystančios valstybės, turinčios augančią ekonomiką ir nedidelę valstybės skolą – pavyzdžiui, Brazilija.
Finansiškai stiprių įmonių akcijos. Kad ir kaip būtų keista, įmonės, neturinčios skolų, generuojančios stabilų pinigų srautą ir sukaupusios dideles pinigų pagalves, gali tapti viena geriausių investicijų valstybės skolos krizės atveju. Panikos metu tokių įmonių akcijos neretai krinta kartu su visa rinka, tačiau jų verslas ne tik nenukenčia, bet ir atsiranda galimybių pigiai įsigyti konkurentus ar tiesiog užimti rinkos dalį konkurentams susiduriant su finansiniais sunkumais. Įdomu tai, kad šiuo metu tokių įmonių nėra mažai – praėjusios krizės metu daugelis bendrovių gerokai sumažino savo skolų lygį, o atsigavus ekonomikai kai kurioms pavyko sukaupti nemažus grynųjų buferius. Ir tokių įmonių galima rasti ne tik tradiciškai „saugiuose“ telekomunikacijų ar komunalinių paslaugų sektoriuose, bet ir, pavyzdžiui, tarp informacinių technologijų ar pramonės gamybos bendrovių.
____________________
Donatas Frejus yra „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas
