T. Medaiskis.
Jei surengtume apklausą apie praėjusią savaitę kilusį šurmulį dėl pensijų skaičiavimo nuo 2012 metų, vargu bau ar daug kas galėtų paaiškinti problemos esmę. Tačiau nuomonę turi visi – nuo studentų iki prezidentės. Deja, kaip matyti iš reakcijos į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlytas įstatymo pataisas, dauguma šias pataisas suprato taip, kad valdžia ir vėl nori taupyti žmonių sąskaita – nebeįskaityti į būsimas pensijas laikotarpio iki 1994 metų. Kaip čia mūru nestosi už teisybę ir neparodysi, koks esi skriaudžiamų žmonių gynėjas?
Kas be ko, ministerijai galima pareikšti priekaištą, kad nepajėgė išaiškinti siūlomo sprendimo privalumų ir per daug kalbėjo apie taupymą, nors anaiptol ne taupymas čia svarbiausias. Bet ir kritikams reiktų žinoti, kad argumentus reikia įdėmiai išklausyti, o tik tada piktintis. Kai išdidžiai nesivarginama gilintis, tada bendram reikalui ir tiems patiems taip uoliai ginamiems žmonėms galima tik pakenkti, kas iš tikrųjų ir atsitiko.
Taigi grįžkime prie reikalo esmės. Visa bėda tame, kad „Sodros“ duomenų bazėje apdraustųjų stažo bei uždarbio duomenys fiksuojami tik nuo 1994 metų (beje, kompiuterinė duomenų bazė „Sodroje“ buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką, ir mes vieni pirmųjų iš pokomunistinių šalių pradėjome ja naudotis). Tačiau skaičiuojant pensijas reikia atsižvelgti ir į stažą, ir į uždarbius iki 1994 metų.
Stažo duomenys palyginti nesunkiai pagrindžiami dar iš sovietinių laikų išlikusiomis „darbo knygelėmis“. Deja, jose nėra fiksuotas ano meto darbo užmokesčio dydis, kuris svarbus pensijai apskaičiuoti. Sulaukusiam pensinio amžiaus žmogui tenka ieškoti atitinkamų dokumentų, minti archyvų ir seniai nebeegzistuojančių įmonių slenksčius, vežti pažymas iš užsienio, o „Sodrai“ reikia tikrinti, ar tos pažymos patikimos. Padaryti visa tai už 20-30 metų laikotarpį būtų iš viso neįmanoma misija. Todėl nuo pat 1994 metų įstatymas leidžia išsirinkti uždarbio duomenis už penkerius iš eilės einančius geriausius 1984-1993 metų laikotarpio metus ir juos prilyginti uždarbio duomenims už visą darbo stažą iki 1994 metų.
Iš pradžių tokia tvarka veikė palyginti neblogai. Bet laikas ėjo, senosios įmonės ir įstaigos nyko, anaiptol ne visi jų duomenys atsidūrė archyvuose, o ir patys uždarbio duomenys darėsi vis labiau nepatikimi, fragmentiški ir lengvai falsifikuojami. Šiandien nuo 1984-1993 metų laikotarpio mus skiria jau apie 25 metai, ir įrodyti to laikotarpio uždarbio duomenis darosi vis sunkiau. Be to, sovietinio laikotarpio uždarbiai ne itin ir atspindi žmogaus indėlį į šalies ekonomikos augimą, taigi labai abejotina, ar jie turėtų įtakoti dabartinių pensijų dydį.
Sovietinio laikotarpio uždarbiai ne itin ir atspindi žmogaus indėlį į šalies ekonomikos augimą, taigi labai abejotina, ar jie turėtų įtakoti dabartinių pensijų dydį.
Atsižvelgiant į šias priežastis, 2008 metais buvo priimta įstatymo pataisa, leidusi iš „Sodros“ duomenų bazės išrinkti penkerius iš eilės einančius geriausius uždarbio metus iš laikotarpio nuo 1994 metų ir taip gautą vidutinį uždarbį pritaikyti visam stažui iki 1994 metų. Tokiu būdu išeinantis į pensiją žmogus būtų išlaisvintas nuo paieškų archyvuose, duomenys būtų absoliučiai patikimi, būtų paskatintas socialinio draudimo įmokų mokėjimo sąžiningumas, o daugumai dorai mokėjusių įmokas žmonių pensija būtų tik didesnė. Jei vis dėlto kam nors 1984-1993 metų laikotarpio duomenys būtų palankesni, pagal tuomet priimtą įstatymo pataisą, būtų leidžiama pasirinkti ankstesnę pensijos apskaičiavimo tvarką.
Ši įstatymo versija turėjo įsigalioti nuo 2009 metų. Deja, ištikus recesijai, ji pirmoji buvo paaukota ant taupymo aukuro ir jos įsigaliojimas atidėtas iki 2012 metų. Dar trejus metus išeinantiems į pensiją žmonėms teko minti archyvų slenksčius, o jaunesniems – laukti 2012-jų. Ir štai beveik ir sulaukėme.
Deja, tenka pripažinti karčią tiesą, kad šalies ūkis nėra tiek atsigavęs, taigi ir „Sodros“ reikalai nėra tiek geri, kad užtektų pajamų pradėti vykdyti tai, kas priimta 2008-aisiais. Tačiau archyvinių duomenų nepatikimumo problema prašyte prašosi sprendimo – ir būsimųjų pensininkų, ir administravimo skaidrumo naudai. Todėl SADM pasiūlė kiek pigesnį variantą – skaičiuojant pensijas, laikotarpiui iki 1994 metų taikyti ne penkerių geriausių, o visų metų po 1994 metų uždarbio duomenis, be to, esant reikalui, juos „pakelti“ iki šalies vidurkio. Didžiajai daugumai būsimų pensijos gavėjų siūlyta tvarka būtų buvusi palankesnė už dabartinę ir atpalaiduotų juos bei „Sodrą“ nuo dažnai beviltiškų archyvinių duomenų paieškų.
Deja, šis visiškai racionalus pasiūlymas viešojoje erdvėje absurdiškai buvo suprastas taip, kad laikotarpis iki 1994 metų bus išmestas į šiukšlyną ir pensijai skaičiuoti netaikomas. Kaip gi čia nepasipiktinus tokiomis „valdininkų sukurptomis“ niekšybėmis, kai iš tikrųjų reikėtų apgailestauti dėl savo pasipūtusio neišmanymo.
Prezidentei pareiškus, kad ji vetuosianti siūlomą įstatymo pataisą, valdžiai nieko kita nebelieka, kaip atidėti visą problemą dar metams ar dvejiems. Daugumos būsimųjų pensininkų nenaudai. Administravimo skaidrumo ir patikimumo nenaudai. Duomenis falsifikuojančių sukčių patogumui.
O juk taip nesunku buvo ne šaukti apie veto, bet įsigilinti į problemą ir šiek tiek pataisyti tai, ką SADM iš tikrųjų pražiūrėjo: palikti galimybę skaičiuoti pensijas dabartine tvarka tiems, kam ji palankesnė ir kas nori bei gali pagrįstai įrodyti uždarbio duomenis iš 1984-1993 metų laikotarpio. Tokia išlyga neturėtų būti nepakeliamai brangi.
Kodėl dėl mažumos interesų reikėjo paaukoti likusius, nors buvo galima visiškai atsižvelgti į šios mažumos interesus, nenuskriaudžiant kitų? Ir kur buvo išmanieji prezidentės patarėjai, nesugebėję sugalvoti tokio paprasto ir aiškaus sprendimo?
Vietoj to iš Prezidentūros girdime šiurpą keliančius pasiūlymus grąžinti galioti sovietinio 1956 metų įstatymo nuostatą skaičiuoti pensiją iš penkių geriausių asmens uždarbio metų. Baigiu šį komentarą ir jau bėgu steigti fiktyvią firmą, kuri keletą metelių „Sodrai“ raportuos apie milijoninius darbuotojų atlyginimus. Pravers analogiškų firmų, įsteigtų motinystės išmokoms vogti, patirtis.
____________________
Teodoras Medaiskis yra socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, 1992-1993 metais – socialinės apsaugos ministras
