Lenkai ateina su „Coca-Cola“.
Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai 2013 metais kelia dviprasmiškų minčių: tarp nuogąstavimų, ar nesusigadinsime savo reputacijos, ir svajingų skaičiavimų, kaip tai padės pritraukti turistus. Tačiau šiaip ar taip – tai jau neišvengiamas iššūkis.
Pareiga pirmininkauti tenka visoms Sąjungos narėms, o išvengti jos, kaip teigia užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, būtų galima tik išstojus iš ES. Tačiau paskaičiavus neišvengiamas sąnaudas ir prognozuojamą naudą šaliai verta išsiaiškinti – ar pirmininkauti ES apsimoka?
Pirmininkavimo ES tradicija gyva nuo pat 1951-ųjų. Kas pusę metų rotacijos būdu ES valstybės prisiima atsakomybę pirmininkauti įvairių sričių ministrų taryboms. Dėmesys šiai procedūrai sustiprėjo per pastaruosius keliolika metų: ES narėms naujokėms pirmininkavimas tapo savotišku savęs įtvirtinimo įrankiu. Vis dėlto 2009 metais įsigaliojusi Lisabonos sutartis šiek tiek sumažino pirmininkaujančios valstybės svarbą.
Ekonominė nauda – vienas iš „IQ forumo“ surengtoje diskusijoje „Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungoje. Kaip pasiruošėme?“ aptartų aspektų.
Diskusijoje dalyvaujantis Linas Dičpetris, bendrovės „Ernst & Young“ ekspertas, teigė, kad kalbant apie būsimą ekonominę naudą būtina žvelgti plačiau nei vien į turizmo sektorių. Pagal vieną iš nagrinėtų ES šalių patirties alternatyvų pirmininkavimas ekonomine prasme neapsimoka. Jam šalys išleidžia bent 50–60 milijonų eurų. Tai – minimalistinis biudžetas, kitais atvejais jis gali siekti ir kelis šimtus milijonų eurų. „Vien iš turizmo „atidirbti“ išleistus pinigus sunku“, – sakė L. Dičpetris.
Vertinant ES pirmininkavimo naudą paprastai pirmiausia įvertinama nauda turizmui. Tačiau „Ernst & Young“ atstovas skatina pagalvoti ir apie kitas sritis – užsienio investuotojų pritraukimą ir eksporto skatinimą. „Kai kurie verslo renginiai pirmininkavimo metu galėtų būti organizuoti taip, kad turėtų kuo didesnį poveikį Lietuvai. Pavyzdys – verslo forumų renginiai. Taikant tam tikras prielaidas galima teigti, kad tada pirmininkavimo nauda galėtų viršyti sąnaudas. Kiek – galima ginčytis; mes manome, kad naudos būtų galima gauti apie pusantro šimto milijono litų daugiau, nei būtų išlaidų. Apsimokėti pirmininkavimas gali, bet tam reikia labai daug dirbti“, – įspėjo L. Dičpetris.
Tikisi vietos verslininkų paramos
Tačiau prieš skaičiuojant būsimą naudą derėtų pažvelgti ir į neišvengiamas išlaidas. Per pirmininkavimo ES pusmetį įvyks apie 3 000 susitikimų – nors dauguma jų bus surengti Briuselyje, apie 150 renginių teks organizuoti ir Lietuvoje.
„Per pirmininkavimo pusmetį į Lietuvą atvyks iki 20 tūkstančių žmonių. Suvaldyti tuos srautus bus iššūkis. Todėl pirmiausia pradėjome investuoti į žmogiškuosius išteklius. Lietuvai pirmininkaujant į šį procesą įsitrauks apie 1 400 žmonių. Juos reikia parengti visapusiškai“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras E. Meilūnas.
ES šalių praktika rodo, kad paprastai apie pusė pirmininkavimui skirto biudžeto lėšų išleidžiama logistikai, trečdalis – personalui. Dauguma pirmininkauti besirengiančių valstybių paprastai paramos tikisi ir iš nacionalinių verslo įmonių. Tačiau ne visiems pavyksta to pasiekti. „Lenkijoje, kuri perims pirmininkavimą jau nuo liepos 1-osios, rasti vietinių rėmėjų sekėsi sunkiai. Atrodo, kad vienas pagrindinių rėmėjų bus „Coca-Cola“. Mes norėtume pritraukti daugiau nacionalinių įmonių“, – neslėpė E. Meilūnas.
Svarbu žinoti savo tikslus
Vis dėlto būsimas pelnas – toli gražu ne svarbiausias tikslas, apie kurį pirmiausia galvoja pirmininkavimui besirengiantys politikai.
„Pagrindinis tikslas, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, – jog pirmininkavimas praeitų sklandžiai. Pasibaigus pirmininkavimui valstybė vertinama pirmiausia pagal tai“, – kalbėjo viceministras E. Meilūnas.
„Svarbu tiksliai žinoti, ko Lietuva siekia, nes tik taip bus galima įvertinti pirmininkavimo sėkmę“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. Politologo pastebėjimu, daug pirmininkaujančių šalių veiksmų priklauso nuo nenumatytų aplinkybių. „Todėl reikia pasirengti neprognozuojamiems dalykams“, – pridūrė R. Vilpišauskas.
Dar prieš Lietuvos pirmininkavimą ES šalyje 2012 metais vyks rinkimai į Seimą. Tai irgi gali turėti didelės įtakos sklandžiam Lietuvos pirmininkavimui. „Politine prasme Lietuvai svarbūs klausimai – lyderystės trūkumas ir koordinavimo trikdžiai. Esminis klausimas – kas imsis lyderystės? Jos nebus, jei nebus politinio susitarimo“, – sakė R. Vilpišauskas. Pasak jo, maža šalis ES taip pat gali būti įtakinga, jei ji veikia kryptingai, nuosekliai ir argumentuotai.
