Kiekvienas vaistininkas paliudys: įpusėjus rudeniui, dažniausiai skundžiamasi kosuliu.
Jau rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sirupų ir tablečių nuo kosulio paklausa padidėja kone triskart. Tačiau kodėl ruduo mūsų kraštuose dažniausiai lemia būtent tokį negalavimą?
Sezonų sandūros rykštė
Būtų galima pamanyti, kad, kalendoriniam rudeniui keičiant vasarą, mūsų organizme įvyksta kažkas, dėl ko užpuola kosulys. Tačiau veikiausiai patys pastebėjote, jog kai kurie jūsų aplinkos žmonės ir taip linkę vis pakosėti, kad ir koks metų laikas būtų. Taip yra dėl to, kad toli gražu ne visų mūsų bronchai yra idealios būklės – net jei visais kitais atžvilgiais esame praktiškai sveiki.
Kaip vieną galimą šio reiškinio priežastį medikai nurodo vis blogėjančią ekologinę situaciją miestuose. Kenksmingos dalelės ore, kuriuo kvėpuojame, jame sklandančios sunkiųjų metalų dulkės, įvairūs cheminiai junginiai, automobilių išmetamos dujos ir kiti teršalai – visa tai dirgina bronchus. Juk kosulys yra ne kas kita, kaip organizmo reakcija į taršalus kvėpavimo takuose. Dar prisipažinkime, kiek daug iš mūsų rūkome, ir klausimų, kodėl vis puola kosulys, sumažės.
Aišku, visi minėti veiksniai yra aktualūs ištisus metus, ne tik rudenį. Bet pasibaigus vasarai mes tampame dar ir psichologiškai pažeidžiamesni. Kartais patys to nesuvokdami viduje jau pradedame „ruoštis blogiausiam“: grįžimui į darbą po atostogų, neišvengiamai artėjančiam šalčiui, tamsai, purvui. Blogiausia, jog žinome, kad tai bus ilgai – beveik iki kitos vasaros. O organizmo juk neapgausi. Ne šiaip sau visi negalavimai paūmėja būtent tada, kai patiriame didžiausią dvasinę įtampą.
Tiesa, rudeniniam kosuliui gali būti ir kitas paaiškinimas: šiuo metų laiku mes dažnai atšąlame kojas. Ir visiškai netyčia. Mat žemė atvėsta greičiau nei oras, ir nors lauke dar gana šilta, autis batus ant basų kojų nederėtų taip ilgai, kaip kartais darome.
Atšalus kojas, dažnai kyla viršutinių kvėpavimo takų kraujagyslių spazmai, taigi ir kosulys.
Nerizikuokite sveikata
Jeigu jau pradėjote kosčioti, jokiu būdu nenumokite į tai ranka, nes dėl jo gali būti kalti ne kraujagyslių spazmai ir net ne užterštas oras, bet elementarus bronchitas. Tai gana pavojinga liga ir ją gydyti geriausia pradėti iškart – jau vien dėl to, kad susirgę tampate užkratu aplinkiniams.
Yra keli požymiai, pagal kuriuos galima atpažinti bronchitą: karščiuojama, tačiau temperatūra paprastai nepakyla aukščiau 37,5 laipsnio, bendra savijauta prasta, kamuoja kosulys – sausas, įkyrus, dažnai su dusuliu. Jeigu negalavimo simptomai bent kiek panašūs į šiuos, tučtuojau keliaukite pas gydytoją. Jei to padaryti nėra galimybės, pradėkite gydytis patys – vaistininkas patars, kokias tabletes gerti, pasiūlys antivirusinį tepalą.
Tačiau būna taip, kad bronchito nėra, o žmogus vis tiek kosėja. Tokiu atveju itin svarbu išsiaiškinti, koks tai kosulys – produktyvus ar neproduktyvus.
Neproduktyvus kosulys (tai yra fiziologiškai nenaudingas) gali pasireikšti bet kokios peršalimo ligos pradžioje. Jis atsiranda sudirginus gerklų sieneles, yra sausas, dažnas, paviršutiniškas. Toks kosulys neatneša jokio palengvėjimo, kad ir kiek krenkštumėte.
Toks kosčiojimas yra ženklas, jog būtina skubiai imtis priemonių, kad infekcija nenuslinktų žemyn – į trachėją, bronchus, plaučius.
Produktyviu kosuliu vadinamas toks, kai atsikosėjama ir atsiskiria karkalai. Jeigu infekcija neprasiskverbė labai giliai, nėra uždegimo, kosulys praeis savaime – pamažu, bet užtikrintai. Deja, dažniau vis dėlto tenka padėti organizmui – vartoti karkalus skystinančius vaistus.
Kvėpavimo takus būtina valyti, antraip užsistovėję karkalai gali sukelti plaučių uždegimą.
Visi vaistai skirtingi
Nors neretai sakoma, kad vaistų nuo kosulio nėra – jie tik palengvina procesą, – priemonių kovoti su kosuliu pakanka.
Kai kosulys dar neproduktyvus, gydytojai pataria sušvelninti mitybą: nevalgyti ir negerti nieko, kas dar labiau sudirgintų gerklų gleivinę. Labai tinka dribsnių košė arba trintų bulvių tyrė, kurią gaminant nepagailėta pieno. Tokie patiekalai padengia kvėpavimo takų sieneles, skystina karkalus. Iš gydomųjų priemonių specialistai rekomenduoja baktericidinius ir pagelbėjančius nuo uždegimo produktus: medų, citrinas, putinų uogas, keptus svogūnus. Taip pat pravers raminančios priemonės, pavyzdžiui, karštas pienas su šarminiu mineraliniu vandeniu.
Kai kosulys jau produktyvus, patariama kuo daugiau gerti – iki 3 litrų skysčių per parą. Ką geriau gerti? Spanguolių morsą, arbatą su citrina, net paprastą vandenį. Tokiu būdu iš organizmo išplaunama infekcija ir greičiau pasišalina karkalai.
Gana veiksmingi būna ir atsikosėti padedantys žolelių mišiniai – tokių arbatų galima rasti kiekvienoje vaistinėje (tik nepamirškite atidžiai perskaityti vartojimo instrukciją ir turėkite omenyje, kad net žolelės gali turėti šalutinį poveikį).
Įprasto peršalimo sukeltas kosulys turi praeiti per savaitę, tracheitas – per dvi.
O štai vaistus medikai ir vaistininkai pataria rinktis labai atsakingai ir griežtai pagal poreikį. Nes nėra tokio dalyko, kaip universalios tabletės ar sirupas nuo kosulio. Kiekvienas preparatas skirtas kokiam nors konkrečiam tikslui: vieni skystina karkalus, kiti skatina jų pasišalinimą, treti slopina kosulio refleksą, dar kiti vaistai kovoja su infekcijomis.
Dėl to prieš perkant vaistus protingiausia būtų pasitarti su specialistu – jei ne su gydytoju, tai bent su vaistininku, o ne griebti pirmą pasitaikiusį vaistą, kuriam taikoma nuolaida.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
