Iš kur atsiranda knarkimas
„Kai žmogus užsnūsta ir giliau įminga, minkštojo gomurio, liežuvio ir gerklės raumenys atsipalaiduoja. Jeigu gerklės audiniai yra per daug atsipalaidavę, jie vibruoja. Būtent ši vibracija ir skamba kaip arklių žvengimas arba traktoriaus burzgimas“, – pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Darius Rauba.
Pasirodo, knarkiančių žmonių organizme pilna kliūčių, kurias turi įveikti įkvepiamas oras. Jam sunku patekti į organizmą pro siaurus kvėpavimo takus, didelį liežuvį, minkštąjį gomurį, padidėjusias tonziles ar adenoidus, iškrypusią nosies pertvarą ir padidėjusias nosies kriaukles ir t.t. Kuo siauresnis tarpas orui patekti, tuo oras veržiasi su didesne jėga, tuomet audinių vibracija vis didėja ir knarkimas vis stiprėja.
Apie knarkimą su pauzėmis
Iš visų knarkimo rūšių, pasak medicinos mokslų daktaro D.Raubos, pats pavojingiausias yra knarkimas su kvėpavimo sustojimu. Tuomet knarkiama ypatingai – knarkimas – pauzė – knarkimas. Ši pavojinga žmogui būklė atsiranda tuomet, kai nukarę gerklės audiniai visiškai užtveria kelią orui patekti ir žmogus kurį laiką nustoja kvėpuoti. Pauzės tarp knarkimų tęsiasi 10 sekundžių ir ilgiau, be to, kvėpavimo pauzės gali kartotis daug kartų per naktį, taigi žmogus dalį nakties nekvėpuoja.
Dėl kvėpavimo sustojimų kraujyje sumažėja deguonies, jo pritrūksta smegenims, širdžiai ir kitiems organams. Knarkimas su kvėpavimo sustojimu gali tapti aritmijos, ūmaus širdies priepuolio, stenokardijos, infarkto ar insulto priežastimi.
Gydoma ir nosies kaukėmis
Kai kuriais atvejais knarkti visiškai nustojama, o kai kada galima gerokai sumažinti knarkimo intensyvumą. „Kadangi šis baisus garsas miegant dažniausiai atsiranda dėl kliūčių orui patekti ir dėl atsipalaidavusių gerklės audinių, tai būtina kreiptis į LOR specialistą, – sako medicinos mokslų daktaras D.Rauba. – Jis nustato, ar nosies polipai, tonzilės, iškrypusi nosies pertvara netrukdo oro tėkmei. Jei trukdo, reikia operuoti“.
Taip pat gali būti atliekama gerklės audinių patempimo operacija, tai primena veido odos patempimo operaciją. Dažnai po šios procedūros knarkimo intensyvumas sumažėja.
Tačiau jeigu knarkiama „ypatingai“, t.y. su pauzėmis, gydoma nuolatiniu teigiamu slėgiu dėvint nosies kaukę miego metu. Kaukė yra prijungta prie mažo siurbliuko, kuris „varo“ orą su didesne jėga ir tuomet oras kvėpavimo takuose niekur neužkliūna ir nesukelia knarkimo.
Nauja priemonė – pleistras
Jei knarkimas nesukelia kvėpavimo pauzių, gali užtekti ir paprastesnių priemonių, pavyzdžiui, numesti antsvorį, keisti kūno padėtį miegant, nevartoti prieš miegą alkoholio ar migdomųjų vaistų, nepatariama prieš miegą daug prisivalgyti.
Jau išbandžiusiesiems visas tradicines knarkimo mažinimo priemones siūloma išbandyti naujovę – specialistų sukurtą kvėpavimą lengvinantį pleistrą. Jis pasižymi mechaninėmis tempimo savybėmis, išplečia nosies latakus, kad įkvepiamas oras patektų be kliūčių. O pleistrą lengvai judinant ar liečiant, išsiskiria aromatinis eterinių pušų ir eukalipto aliejus, jis palengvina kvėpavimą. Kvėpavimą lengvinantį pleistrą galima įsigyti vaistinėse. Tai vienkartinio naudojimo produktas, jo poveikis trunka apie 12 valandų. Norint atsikratyti knarkimo, pleistrą reikėtų užsiklijuoti ant nosies einant miegoti. Šie pleistrai tinka suaugusiesiems ir vyresniems nei 5 metų vaikams.
Viktorija Radvilaitė
