Švietimas galėtų padėti sumažinti korupciją, jeigu visuomenei, ypač jaunimui, būtų pateikiama daugiau teigiamų pavyzdžių. O jų galima rasti tiek Lietuvos mieste, tiek tolimoje Naujojoje Zelandijoje.
Pareigūnai, politikai, visuomenės veikėjai, verslininkai, žiniasklaida, kalbėdami apie korupciją, dažnai pateikia gausybę neigiamų pavyzdžių, pabrėžia didžiulius šios problemos mastus ir siūlo griežtinti bausmes. Tačiau Goethe’s institute Prahoje vykusioje diskusijoje „Švietimo ateitis“ įvairių sričių ekspertai siūlė kalbėti apie gerus pavyzdžius, sėkmės istorijas ir taip visuomenei skiepyti kitokio elgesio normas.
Maari Koskora, Estijos verslo mokyklos profesorė ir „Transparency International“ padalinio Estijoje valdybos narė aiškino, kad neigiamus pavyzdžius nuolat matantys ir girdintys gyventojai perpranta korupcijos modelius, pradeda patys jais naudotis ir tuomet problema tampa dar didesnė.
Žmonės esą mažai atsižvelgia į bandymus moralizuoti, tačiau konkrečius veiksmus bei pavyzdžius (tiek blogus, tiek gerus) įsimena ilgam. M. Koskora pabrėžė, kad estai nėra patenkinti korupcijos lygiu savo šalyje ir norėtų būti panašūs į skandinavus. Tam reikia nueiti dar ilgą kelią, tačiau tai daryti skatina užsienio valstybių pavyzdžiai.
„Pasitempti (ypač verslininkus) skatina iš užsienio šalių, kuriose korupcijos lygis yra žemas, ateinantys partneriai. Žmonės supranta, kad, jei nebus tokie skaidrūs kaip užsieniečiai, negalės su jais bendradarbiauti“, – kalbėjo M. Koskora.
Specialistę iš Estijos papildė Jurgenas Martenas, teisininkas ir vienas iš Vokietijos „Transparency International“ padalinio įkūrėjų. Anot jo, į viešumą iškilę korupcijos skandalai padeda suvokti, jog korupcija yra trumpalaikis dalykas. Ilgalaikėje perspektyvoje ji esą netgi mažiau pelninga, nei gali pasirodyti.
Kyšiai Lietuvoje
„Kai buvau „Transparency International“ padalinio Lietuvoje vadovas, jaučiausi darydamas klaidą, kai kalbėdavau apie korupciją. Žmonės manydavo, kad tai – labai didelė problema“, – savo ruožtu dėstė Rytis Juozapavičius, laisvai samdomas verslo konsultantas, žurnalistas.
2011 m. Lietuvos korupcijos žemėlapis parodė, jog net 79 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad kyšiai padeda spręsti problemas. Tačiau, anot R. Juozapavičiaus, stebint ilgalaikes tendencijas galima sakyti, kad situacija pamažu taisosi.
Kalbant apie korupcijos problemą, jo teigimu, derėtų akcentuoti pozityvius, sektinus elgesio modelius: „Pavyzdžiui, 40 proc. verslininkų galėtų duoti kyšį tam, kad išspręstų savo problemas. Tačiau tokia pat dalis verslininkų jo neduotų. Taigi situacija lygi.“
Keisti situaciją padėtų ir pasitikėjimo kultūros atsiradimas. Mat ten, kur egzistuoja pasitikėjimu pagrįsti santykiai, žmonės geriau jaučia, supranta vieni kitus, o tai padeda atpažinti tuos, kurie elgiasi nederamai, ir anksti tam užkirsti kelią. Pasitikėjimo kultūros skatinimo pavyzdžių galima rasti tiek Alytuje, tiek Naujojoje Zelandijoje.
Pastarojoje veikia sąžiningumo kavinės (angl. – honesty cafe). Ten šokolado užsukusių nusipirkti klientų nepasitinka pardavėjai, pasiimti plytelę šokolado nuo lentynos ir už ją palikti pinigus žmonės turi savarankiškai. Dėl vagysčių bankrutuoja vos 5 proc. tokių kavinių.
Panašią pasitikėjimu grįstą iniciatyvą vykdė ir viena Alytaus kavinė. „Alytuje buvo vieta, kur žmonės dvi savaites mokėjo tiek, kiek manė verta. Pirmieji klientai buvo du mokytojai. Jie užsisakė 13 litų kainuojančias picas ir už jas sumokėjo tik po 1 litą. Padavėjos buvo išsigandusios, manė, kad žmonės dvi savaites apiplėšinės kavinę“, – sakė R. Juozapavičius.
Kavinės idėja patiko jauniems žmonėms, kurie pasirodė itin sąžiningi ir dosnūs. Tačiau, nepaisant to, Lietuvai trūksta tokių istorijų kaip Gruzijoje, kur kova su korupcija kelių policijoje buvo itin sėkminga.
Gruzijos atvejis
2003 m. korupcija dar buvo persmelkusi kone kiekvieną gyvenimo Gruzijoje aspektą. Bene labiausiai šis reiškinys buvo paplitęs kelių policijoje. Sovietmetį menančias uniformas vilkintys policininkai stabdydavo vairuotojus ir reikalaudavo iš jų kyšių, grasindami nubausti už pažeidimus, kurių šie nebūdavo padarę. Taip pareigūnai prisidurdavo prie menkų algų, už kurias nepajėgdavo išgyventi ar juo labiau išlaikyti šeimos.
Tačiau šią problemą išsprendusi Gruzija gali pasigirti, kad apie jos kovą su korupcija rašomos knygos. Šalies sėkmė aprašyta šiemet Pasaulio banko išleistoje knygoje „Kova su korupcija viešajame sektoriuje. Gruzijos reformų chronologija (angl. – „Fightingh Corruption in Public Services. Chronicling Georgia’s Reforms“).
Policijos reformą vykdžiusiems Gruzijos politikams prireikė nemažai drąsos. Jie įgyvendino gana netradicinę idėją – per vieną dieną atleido visus 16 tūkst. policininkų, o vietoje jų pamažu samdė naujas pajėgas. Būsimi pareigūnai privalėjo turėti teisinį išsilavinimą, o prieš pradėdami dirbti – išlaikyti egzaminą.
Pritraukti pavyzdingų pareigūnų padėjo ir iki 400–500 dolerių per mėnesį padidinti atlyginimai. Taip pat buvo atnaujintas policijos automobilių parkas, automobiliuose įrengti modernūs kompiuteriai. Pareigūnams buvo pasiūtos madingos uniformos, o visoje šalyje sklido gandas, kad jas sukūrė garsieji Italijos mados namai „Giorgio Armani“.
Norint išvengti tolesnio piktnaudžiavimo buvo sukurta visą parą veikianti karštoji linija, kuria paskambinę gyventojai gali pranešti apie kyšio reikalavusius pareigūnus. Miestuose bei keliuose buvo įrengta vaizdo kamerų, o baudas prasižengę vairuotojai moka ne įvykio vietoje policininkams, o komerciniuose bankuose. Taip išvengiama galimybės, kad pinigai nuguls policininkų kišenėse.
Jeigu 2000 m. Gruzijoje 7 kartus iš 10 kelių policininkai reikalaudavo gyventojų duoti kyšį, tai įgyvendinus šią reformą korupcija keliuose smarkiai sumažėjo.
2010 m. atlikto tyrimo, kuriuo remiasi Pasaulio bankas, duomenimis, vos 1 proc. šalies gyventojų nurodė davę kyšį policininkams. Palyginimui: kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse šis rodiklis siekė 30 proc., naujosiose Europos Sąjungos narėse – 7 proc. Kyšių kelių policininkams teigė neduodantys tik tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Švedija ir Jungtinė Karalystė gyventojai.
„Transparency International“ duomenimis, Gruzija yra viena iš valstybių, kur korupcijos kelių policijoje, galima sakyti, nėra. Situacija geresnė tik Suomijoje.
