Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nepriklauso
ir nuo amžiaus – nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Stresas yra fizinė ar psichinė
organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę žmogaus gerovei,
sveikatai ar gyvybei. Žmonės reaguoja į streso situacijas emocionaliai
(psichologinis atsakas), fiziologiškai (organizmo atsakas) ir elgesiu.
Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: tai gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, ateities netikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan. Gydytojas Holmsas (“Gyvenimo įvykių teorija”) ištyrė per 5000 įvairiomis ligomis sergančių žmonių svarbiausius gyvenimo įvykius ir nustatė, kad stresą gali sukelti ne tik neigiami, bet ir stiprūs teigiami išgyvenimai bei įvykiai, t.y. stresas susijęs su pokyčiais. Taip pat streso šaltiniu gali būti ne tik vienkartiniai stiprūs poveikiai, bet ir pasikartojantys nestiprūs dirgikliai . Tačiau kad ir kokios būtų sąlygos, kurioms esant kyla stresas, visais atvejais fiziologiškai žmogaus kūnas reaguoja vienodai.
Žmonės, nežinodami, kaip įveikti streso sukeltą nerimą, įtampą, dažnai griebiasi nekonstruktyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Labai dažnai stresinių situacijų sukeltą poveikį vaikai bando neutralizuoti jį išreikšdami vienokiu ar kitokiu elgesiu: mušasi, pyksta, erzina aplinkinius; suaugusieji labiau linkę užsisklęsti, išgyventi viską viduje, niekam nepasakoti; daugeliui pirmąja nusiraminimo priemone tampa cigaretė, alkoholis, įvairios narkotinės medžiagos. Paprastai tai nepadeda įveikti streso sukeltos būsenos ir nebūna ilgalaikio poveikio.
Streso sukeliami sutrikimai: žmogus neretai skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais, menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Streso hormonų – adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti “atminties neuronus”.
Kaip nusiraminti, sumažinti įtampą, pagerinti savijautą? Stresas gali būti įveikiamas konstruktyviai, kai žmogus nustato įtampos priežastį ir ją pašalina. Tuomet įtampa dėl šios priežasties nebesikartoja. Nekonstruktyvus įveikimas – kai sumažinami streso požymiai, tačiau priežastys, dėl kurių kilo įtampa, nepanaikinamos.
Kadangi stresą gali sukelti labai subjektyvūs veiksniai, tai ir jo įveikimas gali būti labai individualus. Svarbu išmokti klausyti savęs, mūsų organizmas gali geriausiai patarti, kas jam naudinga. Stresinius išgyvenimus labai palengvina sportas, mėgstamas užsiėmimas, jausmų išsakymas artimam žmogui.
Ne visuomet pavyksta pačiam įveikti stresą, nusiraminti. Pirmiausia reikia išanalizuoti priežastis, sukeliančias stresą. Jei stresas trunka trumpai, kaip papildoma priemonė, kuri padėtų normalizuoti savijautą, yra augalinių ekstraktų pagrindu sukurti vaistai. Pvz.: DORMIPLANT – tinka tiems, kurie dažnai susiduria su stresu, jaučia nerimą, skundžiasi laikina nemiga. DORMIPLANT galima įsigyti be recepto, nes jo vartojimas yra saugus, prie to vaisto negalima priprasti ir jį galima vartoti ilgą laiką. Yra gerai, kad DORMIPLANT pakuotėje yra net 50 tablečių, daugiau nei įprasta panašios grupės vaistų.
Darius Krištaponis, gydytojas
