Sąnarių kremzlių susidėvėjimai, sukeliantys rimtas pasekmes – skausmus bei sąnarių judesių apribojimus, kartais iki beveik visiško judesių išnykimo, yra rimta problema. Sąnarių skausmas kamuoja vos ne kas antrą vyresnio amžiaus žmogų ir gana dažnai neaplenkia net ir pačio darbingiausio amžiaus žmonių ar net vaikų. Sparčiai plintančio sąnarių susidėvėjimo iš esmės neišgelbsti net ir sąnarių protezavimas, tapęs kasdiene chirurgine operacija.
– Kas lemia sąnarių susidėvėjimą? – paklausėme gydytojo ortopedo Rimtauto Gudo, per pastaruosius kelerius metus spėjusio stažuotis daugelyje įvairių užsienio šalių ortopedijos klinikų ir apsigynusio disertaciją sąnarių kremzlių pažeidimų gydymo tema.
– Dažniausiai klinikinėje praktikoje sutinkamos sąnarių kremzlės pažeidimo priežastys yra įvairios osteochondropatijos (kremzlės bei kaulo augimo, vystymosi sutrikimai) bei trauminės kilmės pažeidimai, dėl kurių vystosi židininiai kaulo kraujotakos sutrikimai ir kremzlė praranda fiziologinius ryšius su pokremzliniu kaulu, tampa pažeidžiama ir pamažu nyksta. Ši būklė medicinoje vadinama disekuojančiu osteochondritu. Minėti pakitimai gali prasidėti jau vaikystėje (10-13 m.), tačiau dėl nespecifinių ir neryškių simptomų kartais diagnozuojama tik po kelių dešimtmečių.
– Statistiniai duomenys rodo, kad šių pažeidimų pastaruoju metu daugėja. Kaip
jūs manote kodėl?
– Labai svarbus faktorius yra tas, kad jauni žmonės anksti pradeda labai aktyvų fizinį gyvenimą. Fiziniai krūviai dažnai pakenkia dar nesubrendusius sąnarius. Genetinis polinkis kremzlės pažeidimams taip pat gana akivaizdus.
– Šiuo metu pažeistoms kremzlėms gydyti plačiai taikomi vaistai nuo uždegimo, chondroprotektoriai, specialios mankštos, fizioterapijos procedūros ir kt. Kokia vieta tenka chirurginiam pažeistos kremzlės gydymui?
– Chirurginis gydymas labai sparčiai tobulėja ir šiuo metu visame pasaulyje plačiai taikomos ir yra efektyvios minimaliai invazinės – artroskopinės procedūros, per jas dažnai galima atkurti ir pažeistą sąnario kremzlę. Pastaruoju metu atliekamos vadinamosios mozaikinės kremzlinio audinio transplantacijos duoda labai gerų rezultatų. Per mozaikinę kremzlinio audinio transplantaciją artroskopu apžiūrėjus sąnarį įvertinamas kremzlės defekto dydis, lokalizacija, konsistencija ir spalva. Specialiais instrumentais pašalinami negyvybingi kremzlės ir kaulo fragmentai, išvalomas defekto dugnas. Vėliau įspraudimo principu kaulo ir kremzlės transplantantai įvedami į recipientinę vietą. Taip procedūra kartojama, kol užpildoma defekto vieta. Tačiau per vėlai susirūpinus, net šiuolaikiškos minimaliai invazinės procedūros gali nebepadėti, tada belieka tiktai sąnarių endoprotezavimo operacijos.
– Jūs esate Lietuvos artroskopuotojų draugijos, Tarptautinės kremzlės atstatymo draugijos, Tarptautinės sporto traumatologijos ir artroskopijos chirurgijos narys, 18 mokslinių publikacijų pažeistų kremzlių gydymo tema autorius. Gal galėtumėte patarti, ką reikėtų žinoti, kad pacientas, atėjęs pas gydytoją, neišgirstų neviltimi dvelkiančio klausimo: “Kodėl jūs neatėjote anksčiau?”
– Būtina žinoti, kad pirmieji sąnario kremzlės pažeidimai dažnai beveik nejuntami. Todėl sąnarių ligų profilaktika reikėtų susirūpinti jau tada, kai ima mausti sąnarius po didesnio fizinio krūvio ar keičiantis orams, o ryte pasiilsėjęs žmogus paprastai skausmo nebejaučia. Tai pirmas signalas, kad sąnario kremzliniam audiniui reikia pagalbos. Vėliau skausmas juntamas ir po mažesnio fizinio krūvio, pažeidimui didėjant skausmai ima varginti naktį, sąnariai patinsta, traška, pasidaro sunku sulenkti ar ištiesti sąnarį, pavyzdžiui, pritūpti, greitai atsistoti. Gali pasireikšti net sąnario strigimo epizodai. Tokiam skausmų kamuojamam žmogui paprastai prireikia operacijos, ir tik po jos skiriami minėti preparatai. Iš praktikos galiu pasakyti, kad beveik visi žmonės kreipiasi į šeimos gydytoją ir, be kitų nusiskundimų, pamini sąnarių skausmus. Didesnės rizikos grupei priklauso sportininkai, jiems sąnarių ligų profilaktika ypač svarbi. Sąnarių ligos dažniausiai gresia sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms – ūkininkams, gamyklų garbininkams. Kadangi lietuviai nuo seno garsėja darbštumu, daugumai reikėtų pasitarti su gydytoju, kai vos tik pajunta bent vieną iš minėtų simptomų. Patarimai dažniausiai būna individualūs, jie priklauso nuo simptomų pobūdžio, gyvenimo būdo, įpročių, profesijos ir pan., tačiau keli patarimai tiks visiems ir visada.
Venkite antsvorio. Duokite sąnariams darbo (judėkite,
mankštinkitės), bet neperlenkite lazdos. Jei sąnarį ištiko tartum ir menka
trauma, kruopščiai vykdykite visus gydytojo nurodymus, kol sąnario funkcija
visiškai bus atkurta.
Vitalė Bružienė, gydytoja
