Genėjimo schemos, padėsiančios užsiauginti bent 40 procentų didesnį agurkų derlių.
Agurkai auga, vejasi, jūs juos liejate, tręšiate… Bet lysvė vis labiau primena džiungles, kuriose pačių agurkėlių – vos vienas kitas. Pažįstama situacija?
Deja, daugeliui.
O žinote, kokia čia didžiausia klaida? Mūsų, daržininkų, godumas. Nes mums atseit ranka nekyla nugnybti nereikalingo ūglio – kas, jeigu jis duos derlių?
Neduos! Tik atims iš krūmo jėgas. Tad verčiau iš karto kaip dera formuoti agurkų krūmus. Juk nugnybus ar nukirpus tinkamoje vietoje jau netrukus kas savaitę kibirais skinsite traškius agurkus.
Kodėl reikia tą daryti
Daugelis daržininkų agurkus iki šiol augina senoviškai – tiesiog paleidžia stiebus driektis žeme ir net negalvoja apie formavimą.
Reikia pripažinti, tai irgi priimtinas variantas – agurkai vis tiek augs ir duos derlių.
Tačiau toks būdas turi trūkumų:
• Augalus sudėtinga prižiūrėti – viskas persipina, neįmanoma prieiti.
• Krūmai patys sau sukuria šešėlį, todėl mezga chaotiškai ir negausiai.
• Nukenčia ne tik derliaus kiekis, bet ir vaisių kokybė: agurkėliai užauga kreivi, smulkūs.
• Lapai liečiasi su žeme, todėl agurkai dažniau suserga grybelinėmis ligomis, kurios pastebimos ne iš karto.
• Galiausiai patys agurkai išsitepa žemėmis, ypač po lietaus, be to, juos nepatogu skinti – tenka nuolat sklaidyti stiebus.
Visai kas kita, kai lianos pririštos prie grotelių ar tinklo, o stiebai patrumpinti iki patogaus ilgio.
Tai ypač aktualu šiltnamio agurkams, bet ne tik. Nes stiebų rišimas turi ir daugiau privalumų:
• Po agurkais galima pasisodinti krapų, svogūnų, česnakų, pupelių, serenčių ar kitų augalų, kurie atbaido kenkėjus.
• Pririštus krūmus lengviau prižiūrėti ir patogiau skinti vaisius.
• Augalai yra geriau apšviečiami ir vėdinami.
• Bitėms ir kitiems vabzdžiams lengviau apdulkinti žiedus (nors dauguma agurkų veislių dabar hibridinės).
• Agurkai mezga aktyviau ir dera ilgiau.
Tačiau vien tik pririšti stiebus prie ko nors ir palikti augti neužtenka. Agurkus reikia genėti bei teisingai formuoti, kad krūmai visas savo jėgas atiduotų žiedams ir užuomazgoms.
Ką duoda agurkų genėjimas?
Pagrindinio stiebo viršūnės arba perteklinių šoninių ūglių (atžalų) pašalinimas skatina krūmą krauti daugiau moteriškų žiedų, kurie ir duoda derlių.
Be to, formavimas padeda pašalinti agurkų kartumą, nors tai daro ir netiesiogiai. Skabymas pagerina mikroklimatą ir apsaugo nuo stresinių veiksnių, dėl kurių agurkuose gaminasi specialios medžiagos – kukurbitacino – perteklius.
Kukurbitacinas – tai glikozidų grupės organinis junginys, kurį moliūginių šeimos gamina kaip apsauginį mechanizmą nuo kenkėjų ir gyvūnų.
Jei paliksite visus ūglius, vaisių nepadaugės – priešingai, jie nustos megztis tiek ant centrinio stiebo, tiek ant šoninių šakų.
Agurkų formavimas pagal schemas
Auginant agurkus svarbu suprasti, kad skirtingoms veislėms reikalingas skirtingas genėjimas.
• Senųjų veislių agurkų, kurias dar daugelis prisimename, užuomazgos formuojasi ant visų šakų.
• Šiuolaikinių hibridų ir mažai besišakojančių veislių vaisiai mezgasi daugiausia ant centrinio stiebo.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar agurkai yra apdulkinami bičių, ar ne, ir kur jie auga – šiltnamyje ar atvirose lysvėse.
Pirmiausia panagrinėkime klasikinį universalų formavimo variantą, kuris tinka tiek bičių apdulkinamoms veislėms, tiek savidulkiams hibridams.
„Apversta piramidė“
Šis metodas tinka beveik visiems agurkams. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, juo krūmas formuojamas taip, kad apačia būtų siaura, o viršūnė – plati.
Tokiai „piramidei“ suformuoti reikalingos 1,8–2 metrų aukščio grotelės su virvėmis, nusileidžiančiomis prie kiekvieno krūmo.
Kai agurkas išleidžia 4 tikruosius lapus, pradedamas krūmo skabymas.
1 žingsnis. Pirmi 4–5 stiebo mazgai išvalomi nuo visko: užuomazgų, šoninių ūglių, ūsų. Tik tuomet stiebas pririšamas prie atramos.
Tokia procedūra stimuliuoja stiprios šaknų sistemos vystymąsi pradiniu laikotarpiu ir nukreipia visas augalo jėgas į pagrindinio stiebo augimą.
2 žingsnis. Kituose mazguose – maždaug nuo 5 iki 7 – užuomazgos paliekamos (jos jau subrandins pirmuosius ankstyvus vaisius), o šoniniai ūgliai pašalinami visiškai. Jei leisite šoniniams ūgliams plėstis, agurkas pradės šakotis per anksti ir tai pakenks derėjimui ant pagrindinio stiebo. Pirmoji derliaus banga bus skinama būtent nuo pagrindinio stiebo.
3 žingsnis. Nuo 8–9 mazgo ir iki pat grotelių genima jau pagal kitą schemą. Šoniniai ūgliai nebešalinami, o nugnybiami kiek aukščiau antrojo lapo. Ant kiekvieno tokio ūglio paliekama būtent po 2 lapus. Iš jų pažastų vėliau išsivystys naujos užuomazgos – vadinamasis antrasis derlius.
Šis genėjimo būdas leidžia kompaktiškai išdėstyti antraeiles derančias šakeles ir išvengti augalo sutankėjimo.
4 žingsnis. Kai pagrindinis stiebas užauga tiek, kad pasiekia grotelių viršų (paprastai 2–2,5 m aukštyje), jį reikėtų atsargiai permesti per groteles ir nukreipti žemyn. Tiesiog leisti stiebui laisvai nusvirti ir paaugti dar 50–60 cm. Tik tuomet nugnybiama pati viršūnė – augimo taškas. Kad augalas nustotų tįsti ir visas maistines medžiagas nukreiptų jau užsimezgusių vaisių nokimui. Be šio nugnybimo stiebas ir toliau augtų žemyn, o apatiniai agurkai noktų lėčiau.
Šis formavimo būdas puikiai tinka veislėms, kurių moteriški žiedai formuojasi tiek ant pagrindinio, tiek ant šoninių stiebų.
Jei ant centrinio stiebo virš 6–7 lapo nėra moteriškų žiedų, jį geriau išvis nupjauti, o tris stipriausius šoninius ūglius pritvirtinti prie grotelių ir nugnybti virš penktojo lapo.
Skėtis
Toks formavimo metodas geriausiai tinka savidulkiams kekėmis žydintiems hibridams – kitaip sakant, agurkams, kurie prastai šakojasi, o užuomazgas mezga kekėmis.
Tiesa, skėčiui suformuoti reikalingos ne vienos, bet kelios horizontalios grotelės viršutinėje šiltnamio dalyje.
1 žingsnis. Kai išauga 4–5 tikrieji agurko lapeliai, nuo apatinės krūmo dalies pašalinama viskas iš tų 4–5 apatinių lapų pažastų ir stiebas pririšamas prie atramos.
2 žingsnis. Tada iki 1,5 m aukščio visi šoniniai ūgliai nugnybiami virš pirmojo arba antrojo lapo.
3 žingsnis. 1,5 m aukštyje paliekami keli stiprūs šoniniai ūgliai ir pritvirtinami prie grotelių. Jų stiebai nukerpami virš 6–7 lapo.
4 žingsnis. Kai agurko viršūnė pasiekia viršutines groteles, ji taip pat nukerpama.
Antraeiliai ūgliai nugnybiami virš antrojo ar trečiojo lapo. Ir būtinai įsitikinama, kad agurkų krūmai gaus pakankamai šviesos.
Tiesa, daug augintojų mano, kad hibridų ūglių genėti visai nereikia. Tačiau tai galioja tik kai kurioms šiuolaikinėms veislėms, kurių didžioji dalis vaisių auga tiesiai ant pagrindinio stiebo, o šoniniai ūgliai beveik nesivysto, todėl jais rūpintis iš tiesų nereikia.
Svarbiausios stiebų ir žiedų genėjimo taisyklės
• Vyriškų, arba tuščių agurkų žiedų šalinti negalima. Jie reikalingi moteriškiems žiedams apdulkinti ir derliui formuotis (jei auginate ne hibridus).
• Genėti ir skabyti agurkų ūglius reikia ne rečiau kaip kartą per savaitę, negalima leisti jiems peraugti.
• Idealu procedūrą atlikti ryte – kad per dieną žaizdelės spėtų apdžiūti ir sumažėtų infekcijų grėsmė.
• Agurkų stiebų negalima plėšti rankomis ir sukioti – juos galima tik nukirpti naudojant aštrų, švarų įrankį ir pirštines. Tačiau jei ūgliai minkšti, juos galima atsargiai nugnybti pirštais.
• Jei stiebai jau pradėjo vytis, jų krypties keisti negalima.
• Nepersistenkite! Vienu metu pašalinus daug lapų ir ūglių, krūmas susilpnėja. Geriausia per vieną kartą pašalinti ne daugiau kaip 2–3 šoninius ūglius.
Lapų genėjimo taisyklės
• Pirmiausia nugenimi patys apatiniai lapai – tie, kurie guli ant žemės.
• Būtina pašalinti visus ligotus, pageltusius ir nudžiūvusius lapus, kad šalia agurkų užuomazgų liktų tik sveika lapija.
• Taip pat pašalinami lapai, kurie per daug sutankina krūmą ir neleidžia jam vėdintis.
• Lapai kerpami prie pat pagrindo, nepaliekant stagarėlių, į kuriuos gali įsimesti puvinys.
Visgi genint agurkų stiebus nereikėtų aklai prisirišti prie tikslių schemų. Visos jos atspindi tik sąlygines rekomendacijas.
Pradžiai išbandykite siūlomus formavimo būdus su keliais augalais – skirtumą pastebėsite jau po dviejų savaičių. Sutvarkius krūmą, lapai bus apšviesti iš visų pusių, apatinė stiebo dalis liks laisva ventiliacijai, vidurinė dalis subrandins didžiausią derlių ant pagrindinio stiebo, o viršutinė – papildomą derlių ant antraeilių šoninių ūglių.
