Kaip dažnai reikėtų skalbti drabužius, patalynę ir užuolaidas?

Vieni marškinėlius meta į skalbinių krepšį vos po kelių valandų, kiti džinsus skalbia tik tuomet, kai jie jau ima atrodyti ar kvepėti ne itin maloniai. Abu kraštutinumai nėra idealūs.

Per dažnai skalbiami drabužiai greičiau blunka, praranda formą ir susidėvi, tačiau per retai plaunamuose audiniuose kaupiasi prakaitas, odos riebalai, negyvos odos ląstelės, dulkės ir įvairūs mikroorganizmai.

Vieno visiems tinkančio skalbimo grafiko nėra. Svarbiausia įvertinti, kaip arti kūno dėvimas drabužis, ar žmogus prakaitavo, ar audinys sudrėko, susitepė arba įgavo kvapą. Taip pat visuomet būtina vadovautis gaminio priežiūros etikete.

Kuo arčiau kūno – tuo dažniau skalbti

Drabužius, kurie tiesiogiai liečiasi su oda ir sugeria daugiausia prakaito, paprastai reikėtų skalbti po kiekvieno dėvėjimo.

Po vieno dėvėjimo rekomenduojama skalbti:

• apatines kelnaites ir kitus apatinius drabužius;
• kojines, puskojines ir pėdkelnes;
• glaustinukes;
• stipriai suprakaituotus marškinėlius ir palaidines;
• kūdikių drabužėlius, suteptus maistu, seilėmis ar kitais nešvarumais.

Amerikos valymo institutas nurodo, kad apatinius drabužius ir kojines reikėtų skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Viršutinius drabužius, kurie nesusitepė ir nebuvo permirkę prakaitu, kartais galima vilkėti pakartotinai.

Marškinėlių skalbimo dažnumas priklauso nuo jų paskirties. Jei jie vilkimi tiesiai ant kūno, ypač šiltą dieną, saugiausia juos skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Jei marškinėliai buvo apsivilkti trumpam, žmogus neprakaitavo, o drabužis liko švarus ir bekvapis, jį galima gerai išvėdinti ir vilkėti dar kartą.

Liemenėlės, marškiniai, suknelės ir kelnės

Ne kiekvienas drabužis po vienos dienos tampa nešvarus. Jei jis nebuvo prigludęs prie prakaituojančios odos, nesusitepė ir neįgavo nemalonaus kvapo, dažnai jį galima dėvėti dar kartą.

Praktiniai orientyrai:

• liemenėlę skalbti po 2–3 dėvėjimų;
• marškinius ar palaidinę – po 1–3 dėvėjimų;
• suknelę – po 2–4 dėvėjimų;
• kelnes ar sijoną – po 3–5 dėvėjimų;
• namų drabužius – maždaug po 3–4 dėvėjimų.

Liemenėlės nereikėtų vilkėti daug dienų iš eilės. Padarius bent paros pertrauką, elastinis audinys lengviau atgauna formą. Amerikos valymo institutas taip pat rekomenduoja liemenėles skalbti po dviejų ar trijų dėvėjimų.

Skalbimo dažnumą stipriai keičia oras. Karštą vasaros dieną marškinius gali tekti skalbti jau po vieno dėvėjimo, o vėsiu metų laiku, ypač jei po jais vilkimi apatiniai marškinėliai, tuos pačius marškinius galima apsivilkti kelis kartus.

Sportinę aprangą – po kiekvienos treniruotės

Suprakaituotos sportinės aprangos nereikėtų palikti kuprinėje ar uždarame skalbinių krepšyje. Šiltoje ir drėgnoje medžiagoje greičiau įsitvirtina nemalonus kvapas, o ant audinio lieka prakaito, odos riebalų ir mikroorganizmų.

Po kiekvienos intensyvesnės treniruotės reikėtų skalbti:

• sportinius marškinėlius ir šortus;
• tamprias;
• sportines liemenėles ir kitus apatinius drabužius;
• bėgimo ar sporto kojines;
• prakaito juostas, kepures ir riešines.

Dermatologai rekomenduoja sportuoti apsivilkus švariais, nuo ankstesnės treniruotės išskalbtais drabužiais. Ant neplautos aprangos liekantys riebalai, negyvos odos ląstelės ir bakterijos gali dirginti odą bei prisidėti prie spuogų ar odos infekcijų.

Po ramaus pasivaikščiojimo ar lengvos mankštos nesuprakaituotą medvilninį drabužį kartais galima vilkėti dar kartą. Vis dėlto sintetinius, prie kūno prigludusius ir prakaito prisigėrusius sportinius drabužius geriau skalbti iš karto.

Kaip prižiūrėti maudymosi kostiumėlį?

Po maudynių baseine, jūroje ar ežere maudymosi kostiumėlį ar glaudes bent jau gerai išskalaukite švariame vėsiame vandenyje. Chloras, druska, prakaitas, smėlis ir apsauginio kremo likučiai ilgainiui silpnina elastinius pluoštus.

Drabužio negręžkite sukdami ir nepalikite džiūti ant radiatoriaus ar kaitrioje saulėje. Geriausia jį švelniai nuspausti rankšluosčiu ir džiovinti ištiestą arba pakabintą pagal etiketėje pateiktus nurodymus.

Džinsai, džemperiai ir megztiniai

Kuo mažiau drabužis liečiasi su oda, tuo rečiau jį paprastai reikia skalbti.

Apytikriai orientyrai:

• džinsai – po 3–10 dėvėjimų;
• džemperiai ir nertiniai – po 3–5 dėvėjimų;
• medvilniniai ar sintetiniai megztiniai – po 3–5 dėvėjimų;
• vilnoniai megztiniai – pagal būklę, kvapą ir priežiūros etiketę;
• kepurės, šalikai ir pirštinės – kelis kartus per sezoną arba susitepus;
• striukės ir paltai – pagal poreikį, dažniausiai vieną ar kelis kartus per sezoną.

Džinsų nebūtina skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Gamintojas „Levi’s“ kaip orientyrą nurodo maždaug dešimt dėvėjimų, tačiau pabrėžia, kad susitepusius ar kvapą įgavusius džinsus reikia skalbti anksčiau. Per dažnas skalbimas gali keisti jų spalvą, formą ir audinio išvaizdą.

Vilnonius drabužius dažnai pakanka gerai išvėdinti. Jei megztinį reikia skalbti, pirmiausia patikrinkite etiketę: vienus vilnos gaminius galima skalbti skalbyklėje vilnai skirta programa, kitus – tik rankomis arba valyti cheminiu būdu. Išskalbtus vilnonius megztinius paprastai rekomenduojama džiovinti paguldytus, kad jie neišsitampytų.

Pižamos ir chalatai

Pižamą dažniausiai galima skalbti po 3–4 naktų, jei prieš miegą prausiatės, stipriai neprakaituojate ir drabužis lieka švarus. Tokį pat orientyrą pateikia ir Amerikos valymo institutas.

Pižamą reikėtų keisti dažniau, jeigu:

• gausiai prakaituojate naktį;
• karščiuojate ar sergate;
• miegate be apatinių drabužių;
• pižama sudrėko arba įgavo kvapą;
• turite jautrią, sudirgusią ar infekcijos paveiktą odą.

Chalatą galima skalbti maždaug kartą per savaitę arba pagal jo būklę. Jei chalatas naudojamas vietoj rankšluosčio ir dažnai būna drėgnas, jį reikia skalbti dažniau ir po kiekvieno naudojimo gerai išdžiovinti.

Kaip dažnai keisti patalynę?

Daugumai žmonių tinkamas orientyras – patalynę keisti kas vieną ar dvi savaites. Amerikos valymo institutas rekomenduoja patalynę skalbti bent kas dvi savaites, o gausiai prakaituojant – dažniau.

Dažniau, maždaug kas 3–7 dienas, ją vertėtų keisti, jei:

• gausiai prakaituojate;
• sergate;
• kartu lovoje miega augintinis;
• miegate be pižamos;
• vargina alergija ar astma;
• patalynė sudrėko arba susitepė.

Žmonėms, alergiškiems namų dulkių erkėms, rekomenduojama patalynę skalbti kas savaitę. Jei audinio priežiūros etiketė leidžia, 60 laipsnių temperatūra padeda sunaikinti dulkių erkes. Skalbimas žemesnėje temperatūroje pašalina dalį jų alergenų, tačiau gali nesunaikinti pačių erkių.

Antklodes, pagalves ir čiužinių užvalkalus reikia prižiūrėti pagal gamintojo nurodymus. Skalbiamas pagalves dažniausiai pakanka išskalbti kelis kartus per metus, tačiau labai svarbu užtikrinti, kad jų vidus visiškai išdžiūtų.

Rankšluosčiai ilgai švarūs neišlieka

Net jei žmogus rankšluosčiu šluostosi po dušo, ant audinio lieka drėgmės, odos ląstelių ir riebalų. Susuktas arba drėgnoje vonioje paliktas rankšluostis greitai įgauna nemalonų kvapą.

Rekomenduojami orientyrai:

• vonios rankšluostį skalbti po 3–5 naudojimų;
• rankų rankšluostį – kas kelias dienas;
• veido rankšluostį – kasdien arba kas kelias dienas, ypač jei oda linkusi į spuogus;
• vonios kilimėlį – maždaug kartą per savaitę;
• sporto rankšluostį – po kiekvienos treniruotės.

Amerikos valymo institutas rekomenduoja vonios rankšluostį skalbti po trijų–penkių įprastų naudojimų, tačiau tik tuo atveju, jei tarp naudojimų jis visiškai išdžiūsta.

Jei rankšluostis ilgai lieka drėgnas, įgauna kvapą ar juo naudojasi keli žmonės, skalbkite jį dažniau. Kiekvienas šeimos narys turėtų turėti atskirą rankšluostį.

Virtuvės tekstilę keiskite ypač dažnai

Virtuvinis rankšluostis per dieną gali būti naudojamas rankoms, indams, stalui ir įvairiems skysčiams valyti. Taip lengvai pernešami nešvarumai nuo vieno paviršiaus ant kito.

Virtuvinius rankšluosčius ir šluostes geriausia keisti kasdien arba iš karto, kai jie sudrėksta, susitepa ar buvo naudoti paviršiams po žalios mėsos, paukštienos, žuvies ar kiaušinių ruošimo valyti.

JAV maisto saugos specialistai pataria medžiaginius virtuvės rankšluosčius skalbti dažnai, o po kontakto su žalios mėsos sultimis neleisti jais valyti kitų paviršių.

Praktiška virtuvėje turėti kelis atskirus rankšluosčius: vieną rankoms, kitą indams, o paviršiams ir išsiliejusiems skysčiams – atskirą šluostę arba vienkartinį popierinį rankšluostį.

Užuolaidos, pledai ir dekoratyvinės pagalvėlės

Užuolaidos ir dekoratyvinė tekstilė retai atrodo akivaizdžiai nešvari, tačiau joje kaupiasi dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ir kvapai.

Praktinis tvarkaraštis galėtų būti toks:

• užuolaidas valyti arba skalbti kas kelis mėnesius;
• virtuvės užuolaidas – dažniau, nes jos sugeria riebalus ir kvapus;
• dekoratyvinių pagalvėlių užvalkalus – kas 1–3 mėnesius;
• pledus ir lovatieses – kas 1–3 mėnesius arba pagal naudojimą;
• minkštus žaislus – susitepus, po ligos ar pagal gamintojo nurodymus.

Tarp skalbimų užuolaidas galima atsargiai nusiurbti minkštiems baldams skirtu antgaliu. Alergiškiems žmonėms rekomenduojamos lengvos, skalbiamos užuolaidos, kurias galima valyti dažniau.

Kada grafiko nepaisyti?

Drabužį ar kitą tekstilės gaminį reikia skalbti nedelsiant, jeigu jis:

• pastebimai susitepė;
• įgavo nemalonų kvapą;
• permirko prakaitu;
• ilgai liko drėgnas;
• buvo užterštas krauju, vėmalais, šlapimu ar išmatomis;
• lietė infekuotą ar pažeistą odą;
• buvo naudojamas sergančio žmogaus.

Tvarkant sergančio žmogaus skalbinius jų nereikėtų purtyti. Juos reikia skalbti su įprastu skalbikliu, pasirinkus aukščiausią audiniui saugią temperatūrą, o po skalbimo visiškai išdžiovinti. CDC nurodo, kad įprastais atvejais sergančio žmogaus skalbinius galima skalbti kartu su kitais šeimos skalbiniais.

Ar reikia skalbti naujus drabužius?

Prieš pirmą dėvėjimą ypač pravartu išskalbti:

• apatinius drabužius;
• kūdikių ir mažų vaikų drabužius;
• dėvėtų drabužių parduotuvėse įsigytus gaminius;
• tiesiogiai prie kūno dėvimus rūbus;
• drabužius, skirtus jautriai ar į egzemą linkusiai odai.

Dermatologai žmonėms, turintiems jautrią odą, egzemą ar kontaktinį dermatitą, rekomenduoja naujus drabužius prieš pirmą kartą apsivelkant išskalbti. Tai padeda pašalinti dalį gamybos, dažymo, laikymo ir transportavimo metu ant audinio likusių medžiagų.

Ryškiaspalvius ar tamsius naujus drabužius pirmuosius kelis kartus geriau skalbti atskirai, nes jie gali dažyti kitus skalbinius.

Svarbiausia – ne skalbti kuo karščiau

Kasdieniams, nestipriai suteptiems drabužiams nebūtina automatiškai rinktis aukščiausios temperatūros. Vadovaukitės priežiūros etikete, naudokite tinkamą skalbiklio kiekį, neperkraukite skalbyklės ir po skalbimo viską visiškai išdžiovinkite.

Aukštesnė temperatūra gali būti svarbi sergant, esant biologinės kilmės nešvarumų ar kovojant su dulkių erkėmis, tačiau ji turi būti saugi konkrečiam audiniui. CDC rekomenduoja rinktis aukščiausią gaminiui tinkamą temperatūrą, o ne vienodai karštai skalbti visus daiktus.

Taigi svarbiausia prisiminti tris taisykles: kuo arčiau kūno dėvimas drabužis, tuo dažniau jį reikia skalbti; antrąjį ar viršutinį sluoksnį galima vertinti pagal jo būklę; o priežiūros etiketė visuomet svarbesnė už universalų skalbimo kalendorių.