Pastaraisiais metais viena daugiausia visuomenės dėmesio sulaukiančių temų – pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir gyventojų apsaugos infrastruktūros plėtra. Lietuvoje yra tūkstančiai senos statybos daugiabučių namų, dar laukiančių modernizacijos, kurių rūsius būtų galima pritaikyti priedangoms. Kaip įvertinti, ar konkrečios požeminės patalpos tam tinkamos, kokius reikalavimus jos turi atitikti ir kiek tai kainuotų, pasakoja ekspertai.
Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas Gintaras Bagdonas pabrėžia, kad pasirengimo galimoms grėsmėms nereikėtų atidėti iki tol, kol pavojus taps realus. Jo teigimu, daugiabučių rūsių pritaikymas priedangoms yra viena iš praktinių priemonių, kuria gyventojai gali pasirūpinti iš anksto.
Kas yra priedanga ir kokie reikalavimai jai taikomi?
Priedanga yra statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, skirtas trumpalaikei gyventojų apsaugai oro pavojaus ar karinės agresijos metu. Ji gali padėti apsisaugoti nuo orlaivių, raketų ar artilerijos ugnies sukeltos sprogimo smūgio bangos, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.
Priedangos parenkamos įvertinus patalpų konstrukcijų tvirtumą, vietą pastate, sandarumą, galimybę saugiai pasišalinti, talpumą ir kitus statybos techniniame reglamente bei kituose civilinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus.
„Dalis senesnių daugiabučių šiuo požiūriu turi neblogą pagrindą – jų rūsiai įrengti iš masyvių, tvirtų gelžbetoninių ar betoninių konstrukcijų. Tačiau tam, kad tokia patalpa galėtų atlikti priedangos funkciją, reikia tinkamai suprojektuoti ir įgyvendinti kitus jai keliamus reikalavimus“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Kaip įvertinti, ar daugiabučio rūsys tinkamas priedangai?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis atkreipia dėmesį, kad vertinant rūsio tinkamumą priedangai neužtenka vien tvirtų konstrukcijų. Svarbu užtikrinti ir saugų gyventojų patekimą į patalpą bei pasišalinimą iš jos.
Statybos techniniame reglamente numatyta, kad judėjimo takai, įėjimas į priedangą ir išėjimas iš jos turi būti pritaikyti riboto judumo asmenims. Jei tokios galimybės nėra, turi būti numatyta, kaip žmogų būtų galima nugabenti į patalpą ir iš jos išgabenti padedant kitiems. Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, patalpose taip pat neturėtų būti laikoma degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų.
„Vien pakabinti užrašą prie rūsio įėjimo neužtenka – erdvė turi būti techniškai pritaikyta priedangai. Svarbus ir žmonių skaičius: projektuotojai turi įvertinti, kiek gyventojų yra name ir ar rūsio patalpų ploto pakanka visiems“, – priduria E. Petrauskas.
Taikos metu priedanga gali tapti bendruomenės susibūrimo vieta
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto, viena dažniausių problemų – įvairiais daiktais užkrauti rūsių takai ir laiptai. Juose laikomi dviračiai, baldai, dėžės, o kartais – ir degiosios ar kitos pavojingos medžiagos. Pasitaiko ir atvejų, kai rūsio patalpos nėra reguliariai tikrinamos, todėl, jų prireikus, gali paaiškėti, kad yra užlietos ar dėl kitų priežasčių netinkamos gyventojų apsaugai.
Vis dėlto tai nereiškia, kad priedangai pritaikytos patalpos taikos metu turi būti nenaudojamos.
„Šios erdvės gali būti naudojamos ir kasdienėms gyventojų reikmėms – jose galima rengti daugiabučio gyventojų susirinkimus, pastatyti stalo teniso stalą ar organizuoti kitą bendruomenės veiklą. Svarbiausia, kad prireikus patalpas per trumpą laiką būtų galima paruošti naudoti kaip priedangą“, – idėjomis dalijasi APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas.
Kodėl priedangą verta įrengti modernizuojant daugiabutį?
Ypač tinkamas metas daugiabučio namo rūsį pritaikyti priedangai – pastato modernizacija. Dalis tam reikalingų darbų, pavyzdžiui, šildymo, karšto vandens ar vėdinimo sistemų atnaujinimas, priskiriami energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Joms, kaip ir kitiems priedangai įrengti reikalingiems darbams, pavyzdžiui, avarinio išėjimo ar požeminio tunelio įrengimui, teikiama valstybės parama.
„Jei daugiabutį nuspręsta modernizuoti, kodėl neatnaujinus ir rūsio taip, kad prireikus jis galėtų atlikti priedangos funkciją? Taip vienu metu galima išspręsti ne tik energinio efektyvumo, bet ir civilinės saugos klausimus“, – primena E. Petrauskas.
Šia galimybe nusprendė pasinaudoti ir Vilniuje, Pušų gatvėje, modernizuojamo penkiaaukščio gyventojai. Jame numatyta įrengti avarinio išėjimo tunelį ir angą, avarinio išlipimo šachtą, sumūryti sienas apsaugai nuo sprogimo, praplatinti durų angas, o išorės duris pakeisti šarvuotosiomis. Bendra šių darbų vertė sieks 15 tūkst. eurų.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
