Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) lyderiai rinksis Briuselyje, kur derėsis dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos. Tačiau atmosferai vis labiau kaistant ir vis naujoms valstybėms narėms imant mojuoti veto teise, aiškėja, kad susitarti dėl pinigų ir jų paskirstymo artimiausiu metu greičiausiai nepavyks.
1,048 trln. eurų dydžio biudžetas turi įtikti kelioms skirtingoms ES valstybių narių stovykloms. Vienos šalys pageidauja, kad ES išlaidautų mažiau, o kitos teigia, kad Bendrija kaip tik turėtų didinti savo išlaidas. Vienos reikalauja, kad žemdirbiai ir skurdesni regionai gautų kuo dosnesnes subsidijas, o kitos prašo, kad didesni pinigų srautai būtų nukreipti į tyrimus ir inovacijas.
Didesnių išmokų žemdirbiams prašo trys Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija. Šalių žemdirbiams jau ne pirmą sykį protestuojant po Briuselio institucijų langais, bene smarkiausiai už didesnes išmokas ėmėsi kovoti Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Duodamas interviu Nepriklausomam Latvijos televizijos kanalui, jis pareiškė, kad Latvija pasiruošusi vetuoti biudžeto planus, jeigu negaus didesnių išmokų šalies žemdirbiams.
„Mūsų interesai yra visiškai ignoruojami. Mes neatmetame galimybės pasinaudoti veto teise“, – kalbėjo V. Dombrovskis. Latviją piktina faktas, kad šalies žemdirbiai gaus išmokas, tesiekiančias 53 proc. ES vidurkio. Tokios pat išmokos numatomos ir Lietuvos žemdirbiams. Estai pagal dabartinį planą gautų 58 proc. ES vidurkio siekiančias išmokas. Visos trys Baltijos valstybės siekia, kad išmokos žemdirbiams siektų bent 80 proc. ES vidurkio.
Tačiau didinti išlaidų ES, regis, negali. Be to, tokioms idėjoms priešinasi Švedija, Danija bei Nyderlandai. Savo ruožtu Europos Tarybos vadovas Hermanas Van Rompuy netgi pasiūlė septynerių metų biudžetą apkarpyti 80 mlrd. eurų ir taip įsiutino prancūzus bei lenkus. Tuo tarpu ES iždininke laikoma Vokietija norėtų, kad būtų nurėžta dar didesnė pinigų suma.
Nepasitenkinimą 2014–2020 m. finansine perspektyva reiškia ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, mojuojantis veto teise. Iki šiol jis vengė įvardyti tikslią sumą, tačiau anonimais norėję likti pareigūnai agentūrai „Reuters“ sakė manantys, kad britai biudžetą norėtų sumažinti 120–150 mlrd. eurų.
Vetuoti ES biudžetą yra pagrasinusi ir Italija. Šios šalies pareigūnai žadėjo nepritarti biudžetui, kuris „prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams“. Dokumentuose išdėstytais planais nepatenkinta ir Rumunija.
Kaip pranešė „EUobserver“ naujienų svetainė, planuojamu biudžetu bei valstybių narių pasiūlymais nepatenkinti ir ES institucijų darbuotojai. Profsąjungos, trečiadienį paskelbusios streiką prieš numatomą atlyginimų mažinimą, būriavosi prie pastato, kuriame ketvirtadienį posėdžiaus ES lyderiai.
Tiesa, 2014–2020 m. biudžeto perspektyvos svarstymai gali turėti gana skaudžių pasekmių programoms, finansuojamoms pagal dabartinę perspektyvą. Kai kurios programos esą gali likti neįgyvendintos, nes dabartiniam biudžetui trūksta 9 mlrd. eurų. Kai kurios valstybės narės svarsto, kad tokią sumą galima paimti nebent iš naujos perspektyvos. Tačiau, kol ji nepatvirtinta, gali būti, kad Europa turės pristabdyti kai kurias infrastruktūros plėtros bei švietimo programas.
Jeigu ES lyderiai per susitikimą nesugebės susiderėti dėl septynerių metų biudžeto, šiemet šis klausimas greičiausiai nebebus svarstomas. Pareigūnai prie jo grįžtų tik kitų metų pavasarį.
