Ne vienus metus vykstančios diskusijos dėl tarėjų pirmosios instancijos teismuose duoda rezultatą. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui minėtuose teismuose įteisinti tarėjų institutą.
Dabar tik užsienio filmuose matomi visuomenės atstovai teismuose spręs nusikaltusių asmenų likimą ir mūsų šalyje.
Dėl šios Lietuvos teisinės sistemos naujovės dar turės apsispręsti Seimas. Jeigu jai bus pritarta, teks keisti daug dabar galiojančių įstatymų ir netgi daryti tam tikrų Konstitucijos pakeitimų. Tačiau dabar tik užsienio filmuose matomi visuomenės atstovai teismuose spręs nusikaltusių asmenų likimą ir mūsų šalyje.
Teisininkų bendruomenė iš esmės palankai vertina tarėjų atsiradimą apylinkės teismuose, tačiau nėra tikra, ar visuomenė pribrendusi tokiai naujovei. Kita vertus, anot jų, labai svarbu atsakingai sukurti tarėjų atrankos kriterijus, apskaičiuoti šio instituto ekonominę ir teisinę naudą.
Siūloma, kad tarėjai dalyvautų tik sunkių, didelį rezonansą sukėlusių nusikaltimų bylų nagrinėjime. Tai yra tokių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta daugiau kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Jie taip pat dalyvautų bylose, kuriose nagrinėjami korupcinio pobūdžio nusikaltimai, darbo, civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, tiesėjo, teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti, taip pat bylose dėl tarnybinių ginčų.
Tarėjais galėtų būti 25–65 metų gyventojai, turinys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą ir gyvenantys Lietuvoje. Tarėjais negalėtų būti teismų, prokuratūros, policijos darbuotojai.
Norintieji būti tarėjais galėtų pasisiūlyti patys arba būtų išrinkti per atsitiktinę atranką. Per metus vienas asmuo negalėtų dalyvauti daugiau kaip dviejų bylų nagrinėjime. Tarėjai dalyvautų tik žodinio nagrinėjimo procese ir kartu su teisėjais priimtų sprendimus.
Siūloma, kad tarėjams už darbą būtų atlyginama – mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal bylai nagrinėti ar sprendimui priimti sugaištą laiką.
Tarėjai Europoje nėra naujiena. Jie dirba Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Lenkijos ir kitų šalių teismuose.
Atvirumo padaugės, bet procesas pailgės
Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė Virginija Svirplienė prisipažino negalinti vienareikšmiškai vertini planuojamo kurti tarėjų instituto, nes kol kas klausimų daugiau nei atsakymų.
Pirmininkė neabejoja, kad tarėjų atsiradimas teismuose visuomenei padės geriau suprasti teismų darbą, teismai taps atviresni. Tačiau, anot jos, reikėtų labai gerai apgalvoti tarėjų atrankos kriterijus, kad nekiltų abejonių jų nešališkumu.
„Gerai, jeigu tarėjais dirbs išsilavinę, teismų sistema besidomintys asmenys. Jeigu posėdžiuose tarėjai dalyvaus tik tam, kad dalyvautų ir gautų atlygį, naudos nebus“, – „Sekundei“ tvirtino teismo vadovė.
Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė V. Svirplienė ir Nacionalinė teismų administracija mano, kad atsiradus tarėjams teismo procesai pailgės. U. Mikaliūno nuotr.
V. Svirplienės teigimu, turėtų būti gerai apsvarstytas ir atlyginimo jiems klausimas, nes teismų, kaip žinia, finansinės galimybės gana ribotos.
Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė mano, kad atsiradus tarėjams teismo procesas pailgės, nes tiesėjui teks tarėjui paaiškinti tam tikrus niuansus, veikiausiai dažnai kils tam tikrų ginčų ir diskusijų.
Prireiks milijonų eurų
Lietuvos advokatų taryba taip pat mano, kad tarėjų atsiradimas teismuose padidins visuomenės pasitikėjimą teismais, nes jie taps atviresni, žmonės gaus daugiau informacijos, kas juose vyksta.
Advokatų tarybos pirmininkas, prof. dr. Ignas Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad pasaulyje egzistuoja trys visuomenės įtraukimo į teismų darbą modeliai. Tai – tarėjai, taikos teisėjai ir prisiekusieji.
Pasak jo, tarėjai Lietuvoje turės tokias pačias teises kaip ir teisėjai, jie patys priims sprendimus. Taigi jie prisiims didelę atsakomybę.
„Todėl būtina labai atsakingai sukurti tarėjų atrankos kriterijus, jų motyvavimo sistemą, apgalvoti jų kompetencijos kėlimo klausimus“, – mano I. Vėgėlė.
Advokatų tarybos duomenimis, per metus tarėjams už darbą reikėtų sumokėti apie 7 mln. eurų. Dar apie 750 tūkst. eurų reikėtų informacinėms sistemoms tobulinti.
Advokatų bendruomenė neabejoja, kad atsiradus tarėjų institutui neišvengiamai kils naujų iššūkių. Pasak I. Vėgėlės, tarėjų institutas pasiteisins tuo atveju, jei visuomenė pati pribręs ir norės laikyti tai garbinga pilietine pareiga.
Nacionalinė teismų administracija taip pat iš esmės teigiamai vertina tarėjų institutą ir akcentuoja tinkamų tarėjų parinkimo svarbą. Pasak jos, labai svarbu aiškiai apibrėžti tarėjams keliamus reikalavimus, jų išsilavinimą, skyrimo tvarką, galimybę dirbti su slapta informacija, tarėjo atlyginimo dydį, atsakomybę dėl neteisėtų veiksmų.
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė-Babkin sakė, kad teisingumo vykdymo procesas bus sudėtingesnis, brangesnis ir ilgesnis.
„Kaip rodo kitų šalių patirtis, net ir teismo posėdžio organizavimas bus komplikuotas – reikės užtikrinti ne tik šalių, bet ir tarėjų, kuriems tai nebus tiesioginis pagrindinis darbas, dalyvavimą“, – kalbėjo ji.
Nacionalinės teismų administracijos atstovė priminė, kad pasirengimas bylai nagrinėti yra sudėtingas procesas. Teisėjams prireikia nemažai laiko susipažinti su bylos medžiaga, pasirengti posėdžiui, o ką jau kalbėti apie tarėjus, kurie nebus profesionalūs teisininkai. Todėl labai tikėtina, kad teismo procesas užtruks ilgiau. Gali būti, kad padaugės ir sprendimų apskundimų. Esą labai svarbu, kad tarėjai gebėtų atsiriboti nuo socialinių, psichologinių ir emocinių aplinkybių.
Siūlo leisti transliuoti teismo posėdį
Pasiūlymų, kaip didinti teismų atvirumą ir visuomenės pasitikėjimą jais, turi ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji Seimui teikia įstatymų pataisas, kuriomis siūloma tam tikrais atvejais leisti transliuoti, filmuoti ar fotografuoti teismo sprendimo paskelbimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jei tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais.
Tokia galimybė būtų sudaroma esant asmens prašymui, išskyrus tuos atvejus, jei tai galėtų trikdyti teismo darbą, rodyti nepagarbą teismui arba pažeisti žmogaus teises.
Manoma, kad šios pataisos įpareigotų teisėjus atsakingiau ir suprantamiau motyvuoti, formuluoti ir pristatyti visuomenei sprendimus.
Inga SMALSKIENĖ
