Ligų sukėlėjas
Pasak mitybos specialistų, alkoholis žmogaus kūnui nėra svetima medžiaga – šiek tiek jo organizmas pats pasigamina. Tačiau būtinu kiekiu organizmas pasirūpina pats. Ir vis dėlto kaip šis žmonijos išradimas veikia organizmą.
Grynas alkoholis (95 proc.) – puiki dezinfekcinė priemonė. Žaizdoms dezinfekuoti užtenka ne stipresnio nei 70 proc. alkoholio.
Alkoholis yra maždaug 9 proc. visų žmonių ligų priežastis. Įrodyta, kad jis sukelia kepenų cirozę, prisideda prie burnos ertmės, gerklų, stemplės, skrandžio, storosios žarnos bei krūties vėžio atsiradimo. Pasak gydytojų, sistemingai be saiko vartojant alkoholį, subrendusiems vyrams psichologinė priklausomybė gali atsirasti per 1–2 metus, fizinė – per 2–10 metų.
Alkoholio poveikis
Į alkoholį žmonės reaguoja labai skirtingai. Tai priklauso nuo fermentų sistemos aktyvumo, svorio, lyties, taip pat nuo to, ar dažnai išgeriama.
Skirtingai nei maistas, didžioji dalis alkoholio patenka į kraują (apeidama žarnyną). Alkoholio molekulės labai smulkios, jos prasiskverbia pro skrandžio sieneles ir su krauju nukeliauja į daug kraujo turinčius organus, pavyzdžiui, smegenis, todėl nuo išgėrimo iki apsvaigimo gali tepraeiti 1 minutė.
Patekusį į kraują alkoholį ima skaidyti tam tikri fermentai, jų daugiausia yra kepenyse. Nuo jų aktyvumo priklausys, ar greitai organizmas pašalins alkoholį. Šių fermentų kiekis bei aktyvumas kiekvieno žmogaus labai skirtingas. Retai ir mažai išgeriantys žmonės apsvaigsta greičiau, nes jų organizme minėti fermentai ne tokie aktyvūs. Greitai pasigeriantys žmonės šių fermentų gali turėti mažiau iš prigimties. Tokie žmonės rizikuoja tapti greičiau priklausomi nuo alkoholio.
Moterys alkoholiui yra jautresnės nei vyrai dėl savo hormonų bei fermentų sistemos ypatumų. Fermentų moterų kepenyse ir kraujyje yra gerokai mažiau, todėl alkoholis jų organizme yra skaidomas lėčiau. Moterys alkoholiu apsinuodija nuo gerokai mažesnių kiekių.
Daugiau sveriantys žmonės ilgiau nepasigeria dėl to, kad jų kepenyse daugiau alkoholį skaidančių fermentų. Be to, jų organizme cirkuliuoja didesnis kiekis kraujo.
Vartojimo taisyklės
Kai alkoholis geriamas lėtai ir po truputį, be to, užkandžiaujant, jis beveik visas patenka į kepenis ir čia pat skaidomas. Tačiau jei geriama greitai ir dideliais kiekiais, kepenys nebespėja jo skaidyti, tad dalis grynojo alkoholio patenka į kitus organus ir juos apnuodija.
Pykinimas, vėmimas, galvos bei pilvo skausmas, viduriavimas, pusiausvyros sutrikimas, mirgėjimas akyse – dažniausi apsinuodijimo alkoholiu požymiai, galintys pasireikšti po 3–4 val.
Apsinuodijama dažniausiai dėl dviejų priežasčių: geriama per daug arba geriamas blogos kokybės alkoholis. Deja, dar trūksta alkoholio vartojimo kultūros. Žmonės geria tam, kad pasigertų, bet ne tam, kad maloniai atsipalaiduotų. Apsinuodijimas alkoholiu yra didelis stresas organizmui.
Alkoholis turi savybę sutraukti skysčius, todėl po išgertuvių labai džiūsta burna. Dehidratacija – pavojinga būsena. Dėl alkoholio poveikio gali atsirasti vadinamoji acidozė, sutrikti rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Tada labai norisi „ko nors rūgštaus“.
Padėti gali rūgpienis, kefyras, arbata su citrina, rūgščios sultys, pavyzdžiui, raugintų kopūstų, citrinų ir pan. Galima išgerti preparatų, pagreitinančių alkoholio šalinimą iš organizmo.
Alkoholinių gėrimų
kaloringumas
1 g alkoholio turi apie 7 kalorijas. 1 g baltymų arba angliavandenių turi po 4 kcal, riebalų – 9 kcal. Dauguma alkoholinių gėrimų, nors ir teikia energijos, neturi nei baltymų, nei riebalų, nei vitaminų ar mineralinių medžiagų. Tai vadinamosios „tuščios kalorijos“, kurių organizmas nepasisavina.
Parengė
L.Žukaitė
