Visoje šalyje antradienį prasidėjusi akcija „Neikim į parduotuves tris dienas“, atrodo, gali sulaukti tęsinio. Kovą prekybos centrams paskelbę aktyvūs piliečiai neketina pasiduoti ir jau kurpia naujų protestų planus.
Antrąją boikoto dieną, ir prekybininkai pripažino, jog pirkėjų didžiosiose parduotuvėse sumažėjo – nors tikino, jog ne dėl protesto. Užtat turgaviečių prekiautojai džiaugiasi šiek tiek didesniu žmonių antplūdžiu. U. Mikaliūno nuotr.
Pakilusioms kainos lietuviai ir toliau skelbia boikotą. Socialiniuose tinkluose tris dienas neiti į prekybos centrus pažadėjo per 100 tūkstančių žmonių.
Pirmąją pilietiškų tautiečių inicijuotos akcijos „Neikim į parduotuves tris dienas“ dieną buvo galima pastebėti, jog kai kuriose parduotuvėse pirkėjų akivaizdžiai sumažėję – tai fiksavo ir nuotraukomis dalijosi daugybė žmonių, kurie džiaugėsi lietuvių vienybe. Vakar, antrąją boikoto dieną, jau ir prekybininkai pripažino, jog pirkėjų truputį sumažėjo, nors tikino, jog tą lėmė ne tik protestas, bet ir kitos priežastys – pavyzdžiui, gražus oras.
Užtat turgaviečių prekiautojai džiaugiasi šiek tiek didesniu žmonių antplūdžiu: ažiotažu, sako, to nepavadinsi, bet judėjimas juntamas.
Klausiami apie prekybos centrų boikoto akciją panevėžiečiai tarsi pasidalijo į dvi stovyklas: vieni „Sekundei“ teigė iniciatyvą palaikantys, kiti vadinamąją „kalafiorų revoliuciją“ dėjo į šuns dienas.
Laikas ko nors imtis
Centrinėje turgavietėje mėsos gaminiais prekiaujanti Janina „Sekundei“ teigė, kad į prekybos centrus visi kaip ėjo, taip ir eina. Pasak jos, turguje šiomis dienomis žmonių apsilanko kiek daugiau nei įprastai, tačiau pardavėja nejaučia, kad pirkėjų srautas būtų smarkiai padidėjęs.
„Palaikau akciją ir aš, neinu į parduotuves, nors iš tiesų nemanau, kad tai mus išgelbės nuo kosminių kainų“, – sakė ponia Janina.
Prie boikoto prisidėjo ir turguje daržovėmis prekiaujanti ponia Ona.
„Šiomis dienomis turguje žmonių kiek daugiau. Kaip ir visada, jie perka įprastais kiekiais, nepajutau jokio išskirtinumo, – kalbėjo ji. – Aš pati vakar buvau parduotuvėje, bet nieko nepirkau. Ėjau tik pasižvalgyti ir galiu pasakyti, kad žmonių ten tikrai mažiau.“
„Dabar prekybininkai žmones vilioja įvairiausiomis akcijomis. Pastebėjau, kad tądien raudonų lapelių buvo daugiau nei įprastai. Ar akcija duos naudos, sunku pasakyti, bet vis tiek reikia kažką daryti“, – pridūrė „Sekundės“ pašnekovė.
Pakalbinome ir prie šviežių daržovių prekystalio stovinčią Vilmą. Ji taip pat teigė pajutusi didesnį pirkėjų antplūdį, bet su vykstančia akcija to nesieja.
„Žmonių gal daugiau dėl to, kad prasidėjo išmokos, – mano. – Turguje mes kainų nekeliame, jeigu yra galimybė, visada jas stengiamės mažinti. Prekybos centrai daržoves veža nežinia iš kur – man nepatinka nei jų išvaizda, nei skonis. Pastebim, kad mūsų pirkėjai dažniau renkasi brangesnius, bet kokybiškus produktus. Aš tokios pat nuomonės: geriau mokėsiu brangiau, bet guminio maisto nevalgysiu. Čia žmonės perka tik šviežią produkciją. Kad ir pienas – negaliu jo gerti iš parduotuvės. Keistai atrodo, kad perdirbėjai už 10 ar 15 centų superka pieną iš ūkininko, vėliau nežinia ko ten prideda ir galiausiai jo kaina parduotuvėje siekia eurą ar net daugiau.“
„Aš labai viliuosi, kad šis boikotas duos naudos – jau laikas supančioti valdžiai rankas“, – nuomonę reiškė ponia Vilma.
Klientų srautas – panašus
Prasidėjus tris dienas truksiančiai, socialiniuose tinkluose inicijuotai prekybos tinklų boikoto akcijai, didieji tinklai teigia tik šiek tiek jaučiantys klientų srautų pokyčius.
„Įvertinęs ir apibendrinę pirmos dienos rezultatus matome, kad klientų srautas visame „Maximos“ prekybos tinkle buvo maždaug 5 procentais mažesnis nei praėjusį antradienį, – sakė „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė. – Tačiau gegužės 11 dienos duomenis palyginus su kitų praėjusio mėnesio antradienių duomenimis, klientų srautas išlieka panašus. Tiesa, stebėjome šiokį tokį srautų persiskirstymą: į kai kurias „Maximos“ parduotuves antradienį užsuko mažiau žmonių nei įprasta, kitose, priešingai – klientų srautas išaugo ar išliko stabilus. Tai bendra tendencija. Didesnių pokyčių neužfiksavome nė viename iš regionų ar miestų, kuriuose veikia tinklo parduotuvės.“
Anot R. Saulytės, bendras nupirktų produktų kiekis taip pat išliko stabilus – svyravo tik atskirų produktų pardavimas. Tačiau tai esą įprastas kasdienis reiškinys, labiausiai veikiamas orų, taip pat ir tądien taikomų nuolaidų bei akcijų.
„Antradienį visose tinklo parduotuvėse diena prabėgo ramiai, vyko įprastas kasdienis darbas, incidentų nekilo. Gerbiame tiek prie akcijos prisidėjusių, tiek prie jos neprisidėjusių žmonių laisvą apsisprendimą ir teisę taikiu būdu reikšti savo pilietinę poziciją, todėl nesiimsime vertinti, kas galėjo lemti klientų srautų kai kuriose parduotuvėse sumažėjimą ar persiskirstymą bei atskirų produktų pardavimo svyravimą“, – kalbėjo R. Saulytė.
Pirko tik būtiniausius produktus
Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, jog antradienį visose „Iki“ parduotuvėse – jų Lietuvoje veikia 235 – bendras pirkėjų srautas buvo 2 procentais mažesnis nei tą pačią dieną prieš savaitę.
„Labiausiai pirkėjų sumažėjo didmiesčiuose esančiuose didžiausiuose mūsų prekybos centruose, o „Iki Ekspres“ parduotuvėse lankytojų srautas išaugo. Taip gali būti dėl to, kad šių mažesnių parduotuvių yra daugiau miesto centruose, o dabar prasidėjęs turizmo sezonas, todėl į jas užsuka ir užsieniečiai“, – spėjo B. Čaikauskaitė.
Ji neslėpė ir to, kad antradienį prekybos centruose apsilankiusių žmonių pirkinių krepšelio vertė taip pat buvo keliais procentais mažesnė nei įprastai – žmonės pirko tik būtiniausius produktus.
Tridienę nepirkimo akciją palaikantys panevėžiečiai teigia pastebintys, kad prekybos centrai mieste šiomis dienomis tuštesni, tačiau skeptiškiau nusiteikusieji mano, jog žmonės kaip ėjo į parduotuves, taip ir eina. U. Mikaliūno nuotr.
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė teigė, jog antradienį „Rimi“ prekybos centruose apsilankė 8 procentais mažiau pirkėjų nei prieš savaitę.
„Tokie svyravimai yra įprasti, o juos lemia oras, konkurentų akcijos, „Eurovizija“ ar krepšinio čempionatas. Kol kas labai sunku pasakyti, ar ši akcija tikrai turi įtakos mūsų rezultatams, nes, kaip minėjau, pirkėjų srauto svyravimai yra įprastas reiškinys. Konkrečiau suvesti visus duomenis būtų galima tik savaitės pabaigoje“, – teigė G. Bielskytė.
Tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis dienraščiui sakė, kad Vilniuje keliose parduotuvėse antradienį buvo juntamas šiek tiek sumažėjęs pirkėjų srautas.
„Apibendrintų duomenų mes neturime. Skambinau į kelias Vilniaus parduotuves, ten žmonių mažiau nei įprasta. Tačiau antradienį žmonių buvo daugiau nei visuomet. Pirmadienį apyvarta buvo 20 procentų didesnė nei įprastai. Galima spėti, kad žmonės iš anksto apsipirko“, – teigė D. Ryliškis.
Lūkesčiams išsipildyti dar yra laiko
Akcijos „Neikim į parduotuves tris dienas“ iniciatorius Karolis Ramoška vakar teigė kol kas neturintis duomenų, kiek žmonių dalyvauja akcijoje.
„Girdėjau tik tiek, kad parduotuvėse žmonių lankomumas krito maždaug 8 procentais. Stebiu socialinius tinklus, matau apytuščių parduotuvių nuotraukas. Gavau kelis tūkstančius žmonių laiškų su nuotraukomis, vaizdo įrašais, susidomėjimas tikrai didelis“, – pasakojo jis.
Anot K. Ramoškos, didieji miestai kažkodėl nelabai aktyviai prisideda prie akcijos – vieninteliai Klaipėdos žmonės veikia pavyzdingai.
„Mūsų lūkesčiai buvo šiek tiek didesni, dar yra laiko, todėl labai tikiuosi žmonių palaikymo ir aktyvumo. Juk visgi reikia prisiminti, kad kiekvienas kovojame dėl savęs“, – sako akcijos sumanytojas. Ir pridūrė: „Mūsų tikslas atkreipti tiek prekybininkų, tiek valdžios dėmesį. Manau, tą jau iš dalies padarėme. Tikėjomės, kad savo nuomonę išsakys ir prezidentė, bet kol kas ji tyli.“
K. Ramoška žada, kad tokios akcijos vyks ir toliau – tol, kol, pasak jo, grįšime prie protingų kainų.
Ekspertai efektyvumo nesitikėjo
Prekybos centrų boikoto išvakarėse su „Sekundės“ korespondentais bendravusi DnB NORD banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimo departamento vadovė Jekaterina Rojaka teigė mananti, kad tokia akcija naudos neduos. Nes į kainų kilimą reikia žiūrėti kompleksiškai – negalima kaltini vien tik verslininkų, augintojų, Vyriausybės arba vien savęs.
„Iš esmės pilietiškumas gali daug ką pakeisti, bet būkime sąžiningi: jeigu mes neisim apsipirkti į parduotuvę tris dienas, tai vis tiek apsipirksim trims dienoms iš anksto, – kalbėjo J. Rojaka. – Tai tik trumpalaikė akcija. Jeigu tai būtų tam tikra motyvacija pirkti ir paremti smulkesnius verslininkus, ekologiškus ūkius ir panašiai, būtų vienas dalykas, tačiau dabartinė plintanti mintis efektyvumo nepasieks.“
PVM – be vieningos nuomonės
Lietuvoje vis labiau įsitvirtina nuomonė, kad valdžios pažadai, jog įvedus eurą kainos nekils, o mokesčiai mažės, nesipildo – netgi priešingai. Būgštaujama, kad toks pat likimas ištiks ir politikų siūlymus įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį atšaldytai ir šviežiai mėsai ar net visiems maisto produktams. Arba išvis mažinti PVM tarifą iki buvusių 18 proc. Juo labiau kad Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse PVM tarifas pastaraisiais metais nuosekliai didėja.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad mokesčių konkurencija verčia didinti PVM.
„Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio. Tačiau mažos ir atviros valstybės, tokios kaip Lietuva, visuomet turėtų atsižvelgti į tai, kokį poveikį mokestiniai pakeitimai padarys šalies įvaizdžiui užsienio investuotojų akyse.
Šiais, itin mobilaus kapitalo laikais, šalys konkuruoja dėl investicijų, o mokesčiai yra viena iš sričių, kurioje konkurencija pasireiškia labiausiai.
Investuotojui, ypač orientuotam į eksportą, iš esmės rūpi du pagrindiniai mokesčiai – pelno mokestis ir darbo jėgos apmokestinimas.
PVM tarifas jam rūpi mažiausiai, nes nei jis, nei jo produkcijos pirkėjas PVM toje šalyje nemoka. Būtent dėl to pastaraisiais dešimtmečiais EBPO šalyse nuosekliai mažėjo pelno mokestis. Pagrindinė pelno mokesčio mažinimo banga buvo paskutinį XX a. dešimtmetį, kai šalys rėžė savo pelno mokesčio tarifus nuo kosminių 50 ar net 60 proc. iki 20–30 proc. Pavyzdžiui, Airija savo pelno mokesčio tarifą, siekusį 43 proc. 1990 metais, palaipsniui sumažino iki 12,5 proc. 2004-aisiais. Tai buvo viena iš priežasčių, leidusių Airijai pritraukti didžiules užsienio investicijas ir tapti viena turtingiausių pasaulio valstybių. Yra ir dar viena priežastis, verčianti šalis mažinti pelno mokesčius – įmonėms, ypač veikiančioms tarptautiniu mastu, gana nesunkiai pavyksta pelno mokesčio išvengti finansinius srautus nukreipiant į tas jurisdikcijas, kuriose pelno mokestis mažesnis arba jo iš viso nėra. Todėl kuo aukštesnis pelno mokesčio tarifas, tuo didesnės paskatos pelną išvesti iš šalies. Mokesčių konkurencija valstybes verčia mažinti, nors ir ne tokiais sparčiais tempais, ir darbo jėgos apmokestinimą, kuris praėjusiame dešimtmetyje taip pat mažėjo keliais procentiniais punktais, po krizės šiek tiek išaugo, o pastaruoju metu ir vėl pradėjo mažėti. Iš viso šiuo metu vidutinis darbo jėgos apmokestinimas EPBO šalyse siekia 36 proc. (Lietuvoje – 41 proc.). Tuo metu PVM tarifai EPBO šalyse auga. 1990 m. vidutinis PVM tarifas sudarė 16,7 proc., o šiandien jis jau siekia 19,2 proc., o ES šalyse – 21,5 proc.
Vargu ar laimėsime bandydami pūsti prieš vėją, juo labiau kad ypatingomis sąlygomis užsienio investuotojams pasigirti negalime. Tai matyti ir sukauptų užsienio investicijų statistikoje, pagal kurią esame paskutiniai Vidurio ir Rytų Europoje. Todėl šiandien Lietuvoje pagrindinis dėmesys turėtų būti sukoncentruotas į galimybes mažinti darbo jėgos, ypač mažiausiai uždirbančių darbuotojų, apmokestinimą. Taip pat turėtume siekti sukurti palankesnes sąlygas darbo vietas kuriančio verslo plėtrai, o šia prasme labiausiai pasitarnautų lengvatos reinvestuojamam pelnui grąžinimas. Daugiau investicijų padėtų pritraukti ir „Sodros“ įmokų lubos, kurios būtų orientuotos į brangiai apmokamas darbo vietas kuriančias investicijas. Ilguoju laikotarpiu, ypač šaliai darantis turtingesnei, PVM tarifas tik augs. Todėl būtų neapdairu dabar pasiduoti populistinei pagundai ir eiti priešinga linkme.“
Naudos duos
Audronė
Į parduotuvę neinu ir neisiu. Iš anksto specialiai nesiruošiau – namuose turiu pakankamai produktų, tikiuosi, kad jų pakaks. Manau, kad tokia akcija duos naudos, tik nežinia kada.
Ne iš gero gyvenimo
Jonas
Girdėjau, kad tokia akcija vyksta. Šiek tiek prisilaikau, bet vis tiek prireikia tai vieno, tai kito produkto.
Maisto kainos tikrai pakilo: anksčiau ką galėdavau nusipirkti už litą, dabar vos įperku už eurą. Žmonės ne veltui daro tokius boikotus – reikia kažkaip suvaldyti kainų kilimą. Juk ne iš gero gyvenimo mes sukilome.
Perka ir pirks
Česlovas
Boikote nedalyvauju. Gal ir palaikyčiau tokią akciją, bet mūsų apsipirkimas buvo suplanuotas iš anksčiau, be to, vargu ar tokia akcija duos naudos. Pažiūrėkit, kas darosi – aikštelėse pilna automobilių, parduotuvės nėra tuščios, žmonės kaip pirko, taip ir perka. Pastebiu, kad kainos kilo tiek turguje, tiek prekybos centruose. Deja, viskas, kas buvo litais, dabar skaičiuojama eurais.
Boikotas labai reikalingas
Nijolė
Ėjau į turgų, bet į parduotuvę vis tiek užsukau, nors ir labai didelės būtinybės nebuvo. Gal tiesiog iš įpratimo. Išleidau tik tris eurus, tad manau, kad prekybos centrui didelės naudos nedaviau. Tiesa, pastebėjau, kad centre mažiau žmonių, nors akcijų yra kaip visada.
Toks boikotas labai reikalingas, nes šiais laikais labai sunku pragyventi. Aš dažnai perku nukainotą produkciją, nes kitaip neišgyvenčiau. 170 eurų pensija – ką tai reiškia? Ar čia pinigai?
Dovilė BARVIČIŪTĖ
