Prognozuoja kilimą
Praėjus pirmajam šokui po kai kurių maisto produktų pabrangimo,
prekybininkai prakalbo apie vėl artėjančią branginimo bangą.
Neseniai „Iki“ prekybos tinklas paskelbė gavęs iš tiekėjų
perspėjimų, kad dalies maisto produktų kainos artimiausiomis savaitėmis kils dar
apie 30 procentų. Per rugsėjį kai kurios produktų kainos šiame prekybos tinkle
jau kilo 50 procentų. Dėl kainų didėjimo „Iki“ vadovas žada kreiptis į tiekėjus
ir aiškintis priežastis.
„Mums rūpi pirkėjų interesai, nes brangsta didelė dalis
kasdienio vartojimo prekių, kurios gyventojams yra ypač aktualios. Iš tiekėjų
sulaukiame argumentų, kad kainos yra keliamos dėl brangstančių žaliavų, tačiau
norime gauti tikslesnės informacijos – kokios žaliavos
ir kiek pabrango,
kokią produkto kainos dalį tai sudaro“, – sakė „Iki“ generalinis direktorius
Marcelis Harasztis.
Tačiau ūkio ministras Dainius Kreivys ir žemės ūkio ministras
Kazimieras Starkevičius žiniasklaidoje oficialiai suabejojo prekybininkais ir
perdirbėjais. Ministrai juos kaltina dėl kainų kilimo, tačiau tokius kaltinimus
prekybos tinklas atmeta.
„Mes kainų tikrai nedidiname, atvirkščiai – siekiame sumažinti
pirkėjų išlaidas, dalį jų kompensuodami savo sąskaita. Pavyzdžiui, tiekėjams
vieną miltų rūšį pabranginus 6 proc., parduotuvių lentynose jų kaina padidėjo
tik 2 proc., o daugelio „Pagaminta IKI“ konditerijos ir duonos produktų kainos,
net ir brangstant žaliavoms, išlieka nepakitusios. Prekybos tinklas „Iki“ siekia
išlaikyti ir kitų produktų kainas panašaus lygio, todėl papildomai derėsis su
tiekėjais dėl planuojamų kainų pokyčių“, – tikino „Iki“ prekybos tinklo
komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopata.
Rugsėjį visuose Lietuvos prekybos centruose labiausiai brango
kruopos, miltai, duonos ir pieno gaminiai bei kava.
Pokyčių nebus?
Skirtingai nei „Iki“, „Maximos“ prekybos tinklas po pirmojo
maisto produktų brangimo kratosi net užuominų apie galimą maisto produktų kainų
pakėlimą. Tinklo atstovai teigia, kad nė vienas tiekėjas šią savaitę neužsiminė
apie branginimą.
„Galiu pasakyti viena: mes tokių duomenų neturime. Pas mus
tikrai nė vienas produktas iki 30 procentų nebrangsta. Pastaruoju metu jokių
naujų pabrangusių produktų neturime. Dabar visi laukia ir žvalgosi, kas bus, nes
tyrimą pradėjo ir Konkurencijos tarnyba. O tiekėjai naujų pranešimų apie tai,
kad brangins savo produkciją, nepateikia“, – kalbėjo „Maxima LT“ atstovė spaudai
Renata Saulytė.
Nuo visuomenei praneštos žinios apie galimą prekių pabrangimą
30 procentų „Maximos“ atstovė atsiribojo.
„Tai yra „Iki“ žinutė, ir mes nuo jos atsiribojame. Taip
keliama panika šalyje. Kas brango – pabrango, dabar visi yra įbauginti, net
tiekėjai nebedrįsta kainų kelti ir apie tai pranešti. Praėjo didžiulis skandalas
ir tie, kurie turėjo tokių minčių, dabar tyli“, – „Sekundei“ teigė
R.Saulytė.
Tačiau prekybos tinklo atstovė mano, jog visuomenėje
sklandančios kalbos, kad brangsta visos prekės, yra nepagrįstos. Esą jei dalis
produktų ir brango, tai tik nuo 10 iki 20 procentų, o vartotojai kainų kilimo
beveik nepajuto.
„Vartotojui jo mėgstamo produkto kainų brangimas pasijuto vos
keliais centais. Tai atrodo grėsmingai, bet, neminint grikių, kurių stygius
juntamas visame pasaulyje, kruopos pabrango apie 20 centų. Yra kainų pozicijų,
kur kruopos brango dar mažiau“, – pavyzdžius minėjo „Maximos“ atstovė.
Kaltas ruduo
Kad kaltinti vien prekybininkus ir perdirbėjus dėl produktų
pabrangimo yra neteisinga, teigia ir Lietuvos laisvosios rinkos(LLRI)
institutas.
Jo ekspertai tvirtina, kad nuo 1994 metų beveik kiekvieną
rudenį Lietuvoje maisto produktai brangsta. Tai dažniausiai nutinka dėl
objektyvių priežasčių.
„Tai nėra joks fenomenas. Rudenį beveik visada maisto kainos
kyla. Žiūrint duomenis nuo 1994-ųjų iki šių metų, tai dažniausiai maisto kainos
kildavo rudenį“, – pasakojo LLRI vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.
Ekspertas mano, kad reikia atskirti bendrą prekių brangimą nuo
atskirų produktų brangimo. Būtent toks vyko ir šį rugsėjį.
„Kalbant apie 30 procentų brangimą, tai yra pavieniai produktai
ir jų kainų augimas nėra toks svarbus. Tokius produktus labai lengvai galima
pakeisti kitais. Pavyzdžiui, kilęs ažiotažas dėl grikių brangimo. Juos galima
lengvai pakeisti kitais produktais, kurie nepabrango ar net atpigo“, – tikino
Ž.Šilėnas.
Ekspertas mano, kad gąsdinimas yra perdėtas ir niekas
neprognozuoja, kad visos kainos vidutiniškai padidės 30 procentų.
„Žiniasklaidoje pasitaikantis politikavimas, kad kalti yra
vieni ar kiti, nėra konstruktyvus ir produktyvus, tai nieko gero neduoda. Tai
yra viso maisto kainos grandinė – pradedant nuo ūkininko, baigiant pardavėju.
Pakilimai bent vienoje iš dalių persiduoda į galutinę kainą“, – komentavo LRI
ekspertas.
Ž.Šilėno teigimu, viena iš priežasčių, kodėl brangsta
produktai, yra ta, kad rudenį peržiūrimi daugelis gamintojų ir prekybininkų
kontraktų.
Prarastų klientus
Maisto produktų brangimas turės įtakos ne tik pirkėjams, bet ir
maitinimo verslui, tačiau Panevėžio kavinių savininkai ir vadovai abejoja, ar
kels kainas. Mat tada jie rizikuotų prarasti ir taip sumažėjusius klientų
srautus. Daugelyje kavinių lankytojų rudenį sumažėjo trečdaliu ar net
daugiau.
„Jokių galimybių, net kalbų negali būti apie kainų didinimą.
Rizikuojame ir paskutinius klientus prarasti. Kas dabar eina į kavines? Tik
vienas, kitas. Rizikuoti taip negali. Jeigu kas nors nuspręs didinti kainas, jie
bus kamikadzės“, – komentavo „Gandralizdžio“ kavinės savininkas Algimantas
Kirdeikis.
Verslininkas pasakojo kol kas nepajutęs ir kainų kilimo.
„Jeigu kainos ir padarys įtakos patiekalų savikainai, tai
klientai to tikrai nepajus, nes iš savo resursų turėsime dengti“, – teigė
A.Kirdeikis.
Tačiau su maisto produktų kainų šuoliu pasakojo susidūręs
picerijos „Kakadu“ savininkas Vytautas Juška. Vienas iš pagrindinių patiekalų jo
vadovaujamoje kavinėje yra picos, kurių pagrindą sudaro rinkoje brangstantys
miltai.
„Rinkoje yra labai mažai pinigų ir mes jų neturime, todėl
stengsimės išlaikyti tas pačias kainas. O tai, kad kainas kelia gamintojai ar
prekybininkai, netrukus išaiškės, laikas parodys. Tiekėjai mums atvirai parašė,
kad yra priversti didinti kai kurių produktų kainas 20 procentų. Jeigu kalbama
apie brangstančius miltus ir derliaus nepriteklių, kuris buvo Lietuvoje, tai iš
Skandinavijos turi atkeliauti pigesni miltai ir tegul negąsdina mūsų“, – teigė
V.Juška.
Jis mano, kad kainos didėjimą lemia ne tik ekonomikos dėsniai,
bet ir kai kurių verslininkų spekuliacijos.
Ieško pigesnių produktų
Parduotuvėse sutikti panevėžiečiai pasakojo pastebėję, kad kai
kurios prekės pabrango, todėl pradėjo ieškoti pigesnių maisto produktų
atitikmenų.
„Yra produktų, kurių nebeperkame, pavyzdžiui, kai kurių sūrių.
Tačiau dažniausiai nėra kur dėtis, turime pirkti. Tai yra blogai, nes algos
nedidėja. Prekybininkai užkelia kainas, o vėliau rodo, neva akcija vyksta. Dėl
to kalti ir gamybininkai, ir prekybininkai. Monopolijos kaltos, nes
prekybininkai sudaro slaptus susitarimus. Neliko mažų prekybininkų ir nėra
konkurencijos, visur – monopolininkai“, – piktinosi panevėžiečiai Vladas ir
Irena Kriaučiūnai.
„Girdėjau, kad produktai brangs dar iki 30 procentų, o tai yra
baisu. Ieškosiu pigesnių prekių, bet kartu žiūrėsiu, kad nebūtų prastos kokybės.
Pavyzdžiui, grikius pakeisiu kitomis kruopomis. Ieškosiu išeities.
Kalta Vyriausybė, nes nežiūri, ką daro perdirbėjai. Esu su tuo
susidūrusi. Iš kaimo žmonių produktus perka viena kaina, o perdirbėjai užsideda
labai didelį antkainį. Turėtų būti valstybė reguliavimas“, – savo argumentus
žėrė parduotuvėje sutikta panevėžietė Laima.
Kiti panevėžiečiai teigė ieškantys ir įvairių būdų, kaip
apsipirkti pigiau. Vienas jų – laukti pardavėjų akcijų ir tada įsigyti
reikalingiausių maisto produktų.
Mantas TOMKŪNAS
