Pasikeitė vartojimas
Specialistai pažymi, kad dauguma šalies gyventojų, brangstant
maisto produktams, keičia savo vartojimo įpročius.
Didėjančios maisto kainos skatina žmones ieškoti alternatyvų:
rinktis pigesnes prekes ar parduotuves. Nemaža dalis žmonių prisimena turgų,
kiti rengiasi vykti apsipirkti į Lenkiją.
„Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta
Bložienė sako, kad lietuviai maistui taupo nebe pirmus metus.
„Mūsų atliktas namų ūkių biudžeto tyrimas parodė, kad išlaidos
maistui per pastaruosius dvejus metus pernelyg smarkiai nesiskiria, nors kainos
keitėsi. Vadinasi, žmonės rinkosi pigesnius maisto produktus. Didžioji dauguma
gyventojų linkę pirkti taip pat daug, tačiau tai, kas mažiau kainuoja“, – teigia
vadovė.
Pasirinkimą lemia kainos
Centriniame miesto turguje maisto produktais prekiaujantieji
„Sekundei“ tikino kol kas didesnio žmonių antplūdžio nepastebėję.
Pasak jų, į turgų dažniausiai užsuka nuolatiniai lankytojai,
jie čia pirko ir prieš ekonominį sunkmetį.
Turguje daug maisto produktų įsigyjantys „Sekundės“ kalbinti
panevėžiečiai neslepia, kad tokį pasirinkimą lemia mažesnės kainos nei prekybos
centruose, taip pat kokybė.
„Prekybos centruose pigiau nei turguje galima apsipirkti tik
tada, kai būna akcijos ar baigiasi prekės galiojimo laikas. Kitu atveju maisto
produktai pigesni turguje. Be to, čia jie daug kokybiškesni“, – sako pašnekovai.
Jų nuomone, eiti į didžiuosius prekybos centrus verta, kai ko nors staiga
prisireikia.
Per savaitę kelis kartus būtiniausių maisto produktų perkanti
turguje panevėžietė Jonė Masiokienė teigia, kad čia kainos kur kas lankstesnės
nei prekybos centruose.
Be to, pasak moters, turguje visuomet galima paragauti
pageidaujamo produkto.
„Prieš kelias dienas parduotuvėje pirkau bulvių. Parsinešusi
namo ir perpjovusi kelias jų perpus, pamačiau, kad pažaliavusios. Tai apie kokią
kokybę galima kalbėti? Tiesa, bulves pirkau ekologiškas. Bent taip buvo
parašyta“, – tvirtina J.Masiokienė.
Randa visada pigiau
J.Masiokienė kreipia dėmesį į tai, kad maisto produktai būtų
kuo natūralesni ir sveikesni. Moteris sako neretai jų perkanti iš ūkininkų.
„Daržoves renkuosi iš turguje prekiaujančių moterų, kurios jų
turi nedaug ir užsiaugina savo daržuose“, – prisipažįsta moteris.
Jauna mama Dangyra „Sekundei“ pasakojo, kad skaičiuoti pinigus
ją privertė sunkmetis, sumažėję jos ir vyro atlyginimai, didėjančios maisto
produktų kainos. Iki krizės moteris tvirtina nekreipusi dėmesio, kiek pinigų
išleidžia maistui, drabužiams ir vaiko žaislams, o dabar tenka viską
apgalvoti.
„Anksčiau į turgų eidavau tik pasižiūrėti, kokių naujų drabužių
yra, o apie maisto pirkimą nė negalvojau. Dabar dažniausiai apsiperku būtent
čia. Nors „Maximoje“ ar kituose didžiuosiuose prekybos centruose galima rasti
akcinių prekių, tačiau jų galiojimo laikas gana trumpas. Nusipirkusi produktų
turguje, galiu garantuoti, kad jie bent savaitę bus tinkami vartoti“, – sako
pašnekovė. Kaip tvirtina moteris, ji kol kas nepastebėjo, kad turguje kiltų
kainos. Dangyra teigia, kad turguje maisto produktai pigesni keliolika ar
keliasdešimt centų, palyginti su bet kuriomis parduotuvėmis.
„Be to, čia visuomet galima dar nusiderėti. Jei ateinu į darbo
pabaigą, obuolius, vaisius ar daržoves dažniausiai nusiperku dar keliasdešimt
centų pigiau, nei buvo pradinė jų kaina“, – atskleidžia panevėžietė.
Ketina apsipirkti pas kaimynus
Panevėžietis Dainius sako, kad krizė paskatino rinktis tas
pačias prekes, bet pigesnes.
„Didžiuosiuose prekybos centruose mano mėgstama kava kainuoja
kone penkiais litais brangiau nei, pavyzdžiui, „Cento“ parduotuvėje. Skonis jos
toks pat, tik kaina kur kas mažesnė. Yra ir daugiau prekių, kurių kainos
skiriasi gana solidžiai“, – sako pašnekovas. Jis pigesnių prekių pradėjo
dairytis tada, kai neteko darbo ir susirado kur kas mažiau mokamą, nei turėjo
prieš sunkmetį.
„Galvoju, kad reikėtų pasinaudoti draugų patarimu vykti maisto
produktų pirkti į Lenkiją. Net sumokėję už kurą, turėtume laimėti“, – svarsto
galimybę apsipirkti kaimyninėje šalyje Dainius. Pasak vyro, jie su žmona yra
nutarę, kiek gali pinigų skirti per dieną, ir kaskart renkasi.
„Jei perkame pigesnių maisto produktų, tada jų galime įsigyti
kur kas daugiau. Jei imame brangesnių prekių, apsiribojame mažesniu maisto
produktų kiekiu“, – apie savo pasirinkimą pasakoja Dainius.
Skaičiuoja centus
Turguje bandelėmis ir sausainiais prekiaujanti Ona Jasilionienė
pastebi, kad sunkmečiu žmonės skaičiuoja kiekvieną centą. Pro jų akis, pasak
pardavėjos, neprasprūsta net jei keliais centais produkto kaina padidinama.
„Bandelės prieš mėnesį pabrango dešimčia centų. Pirkėjai tai iš
karto pamatė ir ėmė aimanuoti“, – atskleidžia pašnekovė. Moters teigimu,
panevėžiečiai per sunkmetį linkę gerai apgalvoti, kiek šeima per dieną ar kelias
suvalgys bandelių, kad nė vienam nepritrūktų ar nebūtų per daug.
„Prieš krizę žmonės per daug nekreipdavo dėmesio į perkamą
kiekį. Jeigu, pavyzdžiui, sausainių, anksčiau pasverdavome kiek daugiau, nei jie
prašydavo, pirkėjai nesismulkindavo. Dabar jie reikalauja nuimti ir palikti
tiek, kiek prašo“, – sako pardavėja. Pinigus, anot O.Jasilionienės,
panevėžiečiai ypač ima skaičiuoti rudenį, prasidėjus šildymo sezonui.
Renkasi kokybę
Keista tendencija pastebima kavinėse. Prekybos centruose žmonės
linkę taupyti ir pirkti pigesnius maisto produktus, o kavinių vadovai pabrėžia,
kad jų klientai netaupo ir užsisako brangesnių, tačiau kur kas sveikesnių
patiekalų.
„Pastaruoju metu ypač populiarūs tapo vegetariški ir indiški
patiekalai, kuriuose gausu vitaminų. Tačiau jie nėra labai pigūs, – pažymi
kavinės-baro „Žaliasis žiogas“ direktorė Birutė Sargūnienė. – Žmonės veikiausiai
apskaičiuoja, kad saugoti sveikatą bus pigiau, nei vėliau gerti vaistus, todėl
renkasi kokybiškesnį maistą. Klientai noriai užsisako daržovių patiekalų, ima
sveikiau maitintis.“
Kavinės-baro vadovė tikina pastebėjusi, kad net ir tėvai savo
atžaloms vis rečiau perka traškučių, o užsako daugiau patiekalų, kuriuose gausu
vitaminų.
Padidėjus maisto kainoms didžiuosiuose prekybos centruose,
žmones gąsdina galimas pabrangimas ir kavinėse, tačiau, pasak B.Sargūnienės, čia
kainos neturėtų augti.
Panevėžyje esančios „Čili“ picerijos direktorė Alė Alenčikienė
pastebi: nors klientų nėra sumažėję, tačiau jų prioritetai šiek tiek kitokie.
Panevėžiečiai, pasak vadovės, mieliau renkasi kompleksinius dienos pietus,
pigesnius patiekalus. Picerijos direktorė sako, jog kol kas tikrai neketinama
didinti kainų.
Vaida REPOVIENĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ archyvo. Ieško
alternatyvos. Brangstant maisto produktams, pirkėjai svarsto, kur įsigyti
pigesnių prekių.
