Naujos kolekcijos – naujos kainos.
Per kovo mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 procentu. Statistikos departamento duomenimis, kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo drabužių ir avalynės, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų bei transporto prekių ir paslaugų pabrangimas.
Kovo mėnesį, palyginti su vasariu, dėl naujų pavasario sezono kolekcijų pasirodymo drabužių kainos padidėjo 6 procentais, avalynės – 4,4 procento..
Per tą patį laikotarpį iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų ypač – 23 procentais – pabrango kiaušiniai, 20 procentų – šakniavaisiai, 14,6 procento – vaisinės daržovės (agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos), 5,6 – kopūstai, 4,2 – salotinės daržovės ir petražolės, 3,5 – gyvuliniai riebalai, 3,2 – miltai, 2,9 – citrusų vaisiai, 2,7 – bananai, 1,8 – mėsos subproduktai, 1,7 – obuoliai, po 1,5 – šviežios žuvys ir rūkytos dešros,1,4 – rūkyti mėsos gaminiai, 1,2 procento – šviežia, šaldyta ir užšaldyta mėsa, o atpigo vynuogės ir kriaušės – po 5,9 procento, makaronai – 2,1, kakava ir kruopos – po 1,9, kava – 1,5, aliejus – 1,4 procento.
Iš transporto prekių ir paslaugų daugiausia pabrango motociklai, motoroleriai ir dviračiai – 5,1 procento, keleivinio oro transporto paslaugos – 4,1, benzinas – 2,5 , vairavimo mokymo paslaugos – 1,4, dyzeliniai degalai – 1,2 procento. Suskystintos automobilinės dujos atpigo 1,6 procento.
2012 m. kovo mėn. metinė infliacija (2012 m. kovo mėn., palyginti su 2011 m. kovo mėn.) sudarė 3,6 procento. Vasarį ji siekė 3,7 proc. Banko „Finasta“ analitikai prognozuoja, kad metinė infliacija toliau turėtų mažėti, o vidutinė metinė infliacija šiemet sumažės iki 3 proc. palyginti su 4,1 proc. 2011 metais.
„Drabužių ir avalynės kainų šuolis buvo sezoninis, dėl pasirodžiusių naujų kolekcijų. O infliacija šiemet galėtų mažėti ir daugiau – tai sąlygotų laukiamas ekonomikos plėtros lėtėjimas. Tačiau esama rizikos, kad gali pasikartoti 2011-ųjų pradžios scenarijus, kuomet kainos kilo ne dėl nuo Lietuvos ūkio būklės priklausančių aplinkybių, o dėl pasaulio rinkose augančių naftos ir maisto produktų kainų. Toks kainų augimo pobūdis yra ypač žalingas šalies vidaus paklausai, nes mažina perkamąją galią ir palieka mažiau laisvų lėšų kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti“, – teigiama „Finastos“ pranešime.
Tuo tarpu „Swedbank“ atkreipia dėmesį, kad vietos rinkoje parduodamos prekės pradėjo brangti sparčiau nei išvežamos į užsienį – tai yra atsigaunančios paklausos vietos rinkoje ženklas.
