Drumsčia ramybę
Kai du pešasi, trečias laimi. Taip būtų galima pavadinti tarp
Antano ir Valės Staškevičių bei Linos Dubauskienės kilusį konfliktą dėl žemės.
Prieš penkerius metus kaimynams pradėjus dalytis valstybinę
žemę, kurioje stovi per penkis dešimtmečius užgyventi pastatai, iki tol sutarę
žmonės vienas kitam negaili aštresnio žodžio, piktesnio žvilgsnio.
Klaipėdos gatvės gale, šalia pramogų ir prekybos centro
„Babilonas“ nuosavame name gyvenantys A. ir V.Staškevičiai guodžiasi
nebegalintys ramiai laukti mirties. Jų ramybę neva prieš dešimt metų pradėjo
drumsti šalia atsikrausčiusi L.Dubauskienė.
kaimynė žūtbūt iš jų nori atimti tą žemės lopinėlį, kur dabar
stovi daržinė.
Sutinkantys L.Dubauskienei perleisti dalį žemės, tačiau kitoje
vietoje, nei ši nori, Staškevičiai sako nesuprantantys moters užsispyrimo.
„Kodėl ji panoro kelią tiestis būtent per mūsų sklypą, kai gali
pagal savo namus. Mes sutinkame nugriauti du pastatus, kad tik ji nusiramintų,
bet nenorime leisti, kad nurėžtų dalį sklypo, kur stovi mūsų daržinė“, – kalbėjo
įsiaudrinę Staškevičiai.
Kaip tvirtina sutuoktiniai, kaimynė nesileidžia į kalbas ir
ketina paversti jų gyvenimą pragaru. Pasiryžę nugriauti pusę daržinės, tačiau ne
daugiau, vyras su žmona aršiai gina savo įsitikinimus.
Sūrmaišio formos sklypas
„Sekundės“ kalbinta L.Dubauskienė teigė neketinanti pyktis su
garbingo amžiaus kaimynais.
„Tiesa, kad noriu išsipirkti žemę. Reikia galų gale suformuoti
sklypą apie namą. Iki šiol nei aš, nei kaimynai neturime net sklypo detaliojo
plano. Taigi mano noras suprantamas, – paaiškino susidariusią situaciją moteris.
– Suprantu, kad kaimynai nenori nugriauti savo daržinės, kur stovi traktorius,
ir perleisti tos žemės man, nes jie mano, kad ką per penkiasdešimt metų
užgyveno, viskas jų. Tačiau kaimynų siūloma vieta palei skardį nėra tinkama.
Patys pagalvokit, sklypai juk turi būti kvadrato ar stačiakampio formos. Jei
sutikčiau su Staškevičiais, mano sklypas atrodytų kaip sūrmaišis.“
Kaip tikino L.Dubauskienė, kol nėra sklypo detalaus plano, ji
negalinti nei šulinio kasti, nei keliuko namų link tiesti, nei garažo
statyti.
Moteris prisipažino, kad paveldėjusi dalį namo, o kitą dalį
išsipirkusi pradėjo galvoti ir apie žemės pirkimą.
„Mintys apie tai pradėjo suktis tada, kai „Babilonas“ panoro
tiesti vamzdžius šalia mano gyvenamojo namo. Tuomet Savivaldybėje laimėjau, kad
visi darbai būtų nukelti bent per septynis metrus nuo namų“, – prisiminė
L.Dubauskienė.
Pasak jos, tuomet pradėjusi ieškotis architekto, kuris
suformuotų galimą sklypą.
„Deja, su pirmuoju architektu nepasisekė – kai ką padaręs, jis
išėjo iš darbo, vėliau situacija dar keitėsi“, – pasakojo moteris.
Be parašo nė iš vietos
Architektas Voldis Undzėnas, sudaręs kaimynams sklypų
detaliuosius planus, sako neketinąs laukti, kada Staškevičiai sutiks su
pasiūlymu.
„Kai sudaręs detalųjį planą pranešiau ponui Antanui, kad reiks
nugriauti daržinę, jis neprieštaravo. Tačiau nuomonę pakeitė po kelių dienų ir
pareiškė, kad nepasirašys dokumentų“, – paaiškino architektas.
Plačiau skaitykite 2010 m. sausio 25 d. „Sekundėje“.
Vaida REPOVIENĖ
A.Repšio nuotr. Nepasidalija. A.Staškevičius
sutinka pusę daržinės nugriauti, tačiau daugiau paaukoti užgyvento turto
nesiruošia.
