Valstybėms neįmanoma pasirinkti kaimynų. Tačiau iš greta esančių turtingesnių šalių galima sulaukti daugiau investicijų.
Nors Lietuva, Latvija ir Estija neretai laikomos viena rinka, užsienio investuotojų žemėlapiuose jos pažymėtos kaip atskiros. Ir bent kol kas prie Lietuvos pavadinimo yra mažiau pliusų. Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI), tenkančios vienam Latvijos gyventojui, pernai siekė 19,6 tūkst. litų. Estijoje jos – kone dvigubai didesnės. Lietuvoje vienam žmogui buvo 14,5 tūkst. litų TUI.
Pastaraisiais metais mūsų šalis prisivijo Latviją pagal pritraukiamų pinigų kiekį, o pagal užsieniečių sukurtas darbo vietas net gerokai ją lenkia. Štai Estija ir toliau lieka nepavejama.
Vertinant nuo 2010 iki 2014 m. pirmo ketvirčio pabaigos atkeliavusias TUI, Estija lenkė Lietuvą, Latviją, taip pat Lenkiją tiek pagal projektų skaičių, tiek pagal investuotą sumą bei sukurtas darbo vietas (skaičiuojant visus rodiklius milijonui gyventojų).
Kaip rodo „Investuok Lietuvoje“ ir „fDi Markets“ duomenys, mūsų valstybė yra antra pagal TUI projektų skaičių – jų buvo 55. Investuotojų suteiktą naudą įvertinus sukurtomis darbo vietomis, mes jos gavome kur kas daugiau nei latviai ir šiek tiek mažiau nei lenkai. Milijonui gyventojų TUI projektai Lietuvoje nuo 2010 m. sukūrė 4946 darbo vietas, Estijoje – 9331, Lenkijoje – 5393, Latvijoje – 2522.
Investicijų suma, tenkanti milijonui žmonių, Lietuvoje ir Latvijoje skyrėsi labai nedaug – atitinkamai 3,545 ir 3,661 mlrd. litų. Tai buvo 43 proc. mažiau, nei investuota Estijoje (6,37 mlrd. litų).
Projektų skaičius milijonui gyventojų Lietuvoje buvo dvigubai didesnis nei Latvijoje – atitinkamai 55 ir 27. Estijoje – 70. Vienu mažiau nei Latvijoje projektu buvo Lenkijoje. Investuotojų išlaidos šioje šalyje siekė 3,066 mlrd. litų milijonui žmonių.
Daugiau darbo vietų
Viena priežasčių, dėl kurios Estija skina pergales TUI fronte, – šios šalies geografinė padėtis. Itin plati investicijų upė teka iš kaimynės Suomijos.
„Estija išsiveržė į priekį nuo pat nepriklausomybės pradžios. Lietuvoje iki 1995 m. vykdyta vien čekinė privatizacija, o Estija pasirinko tiesioginiais pardavimais paremtą privatizacijos modelį. Nors iš pradžių sekėsi sunkiai, nuo 1995 m., kai Lietuvoje užsieniečiams tokios sąlygos dar nebuvo sudarytos, estams jau pavykdavo pritraukti užsienio investuotojų.
Estijoje buvo nemažai suomiškai kalbančių žmonių, todėl natūralu, kad Suomijos verslininkai ganėtinai noriai žengė į šią rinką. Pirmieji žingsniai buvo labai svarbūs todėl, kad investuotojai neretai renkasi šalis, kuriose jau veikia panašios įmonės. Jie atkreipia dėmesį į tai, kokios bendrovės jau investavusios, kokias funkcijas jų padaliniai atlieka. Todėl kiekviena investicija padeda jų pritraukti dar daugiau. Estai šį efektą puikiai išnaudoja“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ vadovas Arvydas Arnašius.
Visose Baltijos šalyse daugiausia yra investavusios Švedijos įmonės. Maždaug kas ketvirtas užsieniečių investuotas litas ar euras atkeliavo iš švedų sąskaitų. Estijoje pastariesiems nedaug nusileidžia suomiai.
Lietuvoje Suomijos investuotojai tėra aštuntoje vietoje – iš jų sąskaitų plūstelėjo 5 proc. visų TUI. Panaši suomių dalis ir Latvijoje.
Kaip ir Estijoje, mūsų šalyje antrą vietą užima investuotojai, su kuriais turime bendrą sieną. Skirtumas toks, kad estai su kaimynais užmezgę glaudesnius ryšius. Suomių dalis Estijos TUI portfelyje siekia 23 proc., o iš Lenkijos į Lietuvą atkeliavo tik 10 proc. TUI. Liūto dalis priklauso „Orlen Lietuvai“. Turint galvoje, kad Lenkijos ūkis absoliučiais dydžiais lenkia Suomijos, teoriškai investicijų iš kaimynų galėtų būti daugiau. Kita vertus, Lietuvoje ir Lenkijoje kainų lygio skirtumas ne toks didelis, palyginti su Estija ir Suomija. Tad nėra paskatos perkelti gamybą ar paslaugas į kaimynę.
Karaliauja gamyba
Mantas Zalatorius, Švedijos prekybos ir investicijų tarybos viceprezidentas ir Rytų Europos regiono vadovas, teigia, kad Švedijos įmonėms Baltijos šalys vis dar patrauklios tuo, kad jose galima pigiau pagaminti produkciją ir vėliau eksportuoti.
Jo žodžius patvirtina ir „Investuok Lietuvoje“ bei „fDi Markets“ statistika. Nors viešumoje dažnai aptariamos investicijos į paslaugų centrus, realybėje daugiausia projektų – apie ketvirtadalį (40 iš 164) – yra gamybos srityje. Būtent šiame sektoriuje TUI sukūrė ir daugiausia darbo vietų – 4720. Įgyvendinus visus TUI projektus per kiek daugiau nei ketverius metus atsirado 14,3 tūkst. naujų darbo vietų.
Švedijos įmonėms Baltijos šalys vis dar patrauklios tuo, kad jose galima pigiau pagaminti produkciją ir vėliau eksportuoti.
Nors Švedija pirmauja pagal projektų skaičių bei investuotą sumą, pagal sukurtas darbo vietas pastaruoju metu nepralenkiami Jungtinės Karalystės investuotojai. Jų dėka atsirado 2080 vietų. Didžiausią indėlį įnešė „Barclays“ bankas, Vilniuje atidaręs IT centrą. Britams nedaug nusileidžia investuotojai iš JAV – jie nuo 2010 m. sukūrė 2080 darbo vietų.
JAV bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ įsigijo „Fermentą“ ir toliau investuoja Lietuvoje. Ji šiemet liepą paskelbė 33 mln. litų nukreipsianti į produktų, skirtų gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai, gamybos plėtrą Lietuvoje. Iki 2016 m. pabaigos Vilniuje ketinama sukurti 110 naujų darbo vietų.
Kaune paslaugų centrą 2013 m. atidarė „Intermedix“ iš JAV. Ši įmonė kuria duomenų bazes ir IT sprendimus JAV sveikatos apsaugos sektoriui. Mūsų šalyje taip pat veikia bendrovės „Western Union“ paslaugų centras.
Nors pastaruoju metu sukurta nemažai darbo vietų, pagal sukauptas TUI Jungtinės Valstijos nepatenka į dešimtuką. Iš kitos Atlanto pusės atkeliavę pinigai sudaro apie 1 proc. viso TUI portfelio.
Kaip rasti bendrą kalbą
Beveik visiems investuotojams aktualiausias klausimas – darbo jėga. 2014 m. „Investuok Lietuvoje“ kartu su „Investuotojų forumu“ atliko Lietuvoje investavusių įmonių apklausą. 43 proc. bendrovių kaip vieną iš trijų svarbiausių kriterijų renkantis vietą nurodo darbuotojų pasiūlą. Beveik pusė apklaustųjų akcentavo, kad darbuotojų pasiūla – didžiausias Lietuvos pranašumas.
Pasak M. Zalatoriaus, dar viena perspektyvi sritis – investicijos į paslaugų teikimą. Bet tam neužtenka darbuotojų kvalifikacijos ar mokėti anglų kalbą – didelis pranašumas kalbėti švediškai.
„Neseniai Švedijos turizmo agentūra „Uvet Flygpoolen“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dairėsi, kur atidaryti paslaugų centrą. Mūsų šalis atrodė geriausias pasirinkimas, bet čia pritrūko švediškai kalbančių žmonių, turinčių patirties turizmo rinkoje. Galiausiai agentūra pasirinko Latviją“, – pavyzdį pateikė M. Zalatorius.
