Po Lietuvą savaitgalį siaubusio viesulo ir stipraus vėjo Panevėžio rajono sodininkų bendrijoje „Ekranas 2“ sklypą turintis žinomas fotomenininkas Stasys Skrebys ir jo artimiausi kaimynai jaučiasi tarsi ant parako statinės.
Jau kelerius metus bendrijos „Ekranas 2“ sodininkus gąsdina milžiniškos, iki 35 metrų siekiančios kelios eglės, augančios apleistame sklype.
Jeigu vieną dieną neatlaikiusi vėjo kuri virstų, ne tik nutrauktų elektros laidus, bet ir pritrėkštų sodininkų namelius.
Nors pavojų mato visi, išspręsti problemą nėra taip paprasta – privačiame sklype augančių medžių savavališkai kirsti niekas negali.
Rajono Savivaldybės vadovai teigia nors ir suprantantys grėsmę, geriausiu atveju tegalintys tarpininkauti – būti pagalbos ieškančių sodininkų ir apleisto sklypo seniai nelankančio savininko tarpininkais.
Susitarimą nutraukė mirtis
Fotomenininkas Stasys Skrebys, turintis sklypą „Ekranas 2“ bendrijoje, sako, kad pavojingos eglės jau seniai tapo visų aplinkinių galvos skausmu.
„Mano sklypą nuo kaimyno aukštų eglių teskiria ano sukrypęs šiltnamis. Nors mano namelis kitame sklypo gale, jei tos 30–35 metrų eglės griūtų, pasiektų ir jį. Bet dar blogiau kaimynams – jų namus nuo medžių skiria vos penki metrai“, – pasakoja sodininkas.
Fotomenininkas sako nė galvoti nenorintis, kuo galėtų baigtis nelaimė, jei griūvančios eglės nutrauktų elektros laidus, o kibirkštys pasiektų medinius namukus.
Pasak S. Skrebio, su buvusiu sklypo savininku jau buvo sutarta, kad medžius reikia pašalinti. Kaimynai netgi tarėsi tą padaryti savo lėšomis. Tačiau savininkui mirus, visi planai sustojo.
Privati nuosavybė svarbesnė už pavojų
Skrebio kaimyno sklypas dabar apleistas. Jis paveldėtas, tačiau kaimynams nepavyksta susisiekti su naujaisiais savininkais.
„Jau kokius ketverius metus darome žygius, kad tas egles nukirstų. Kaimynas mirė prieš gerus metus. Matome, kad niekas tame sklype nebesilanko, gal tik prieš porą mėnesių kažkas, galbūt sūnus, buvo užsukęs. Žolė nuo pavasario želia, sklypas netvarkomas. Viena tų eglių jau akivaizdžiai apsususi. Medžiai pakrypę taip, kad griūdami nutrauktų elektros laidus. Po tokių viesulų, kokie buvo šį savaitgalį, žmonės tikrai nerimauja. Jei tos eglės pritrėkš mūsų namus, kas gi atlygins mums žalą?“ – klausia S. Skrebys.
Jo nuomone, kai kyla grėsmė aplinkiniams, vien nuosavybės teisė neturėtų būti svarbesnės už saugumą.
„Jei kaimynams kyla pavojus, negi privati nuosavybė vis tiek yra aukščiau?“ – stebisi fotomenininkas.
Bėda ne viename sklype
„Ekranas 2“ sodininkų bendrijos pirmininkas Romas Siriūnas pripažįsta, kad situacija jam puikiai žinoma.
„Tos eglės auga praktiškai ant pačios sklypo ribos. Joms gali būti ir apie 50 metų. Viena jau gerokai pasvirusi į kaimynų pusę. Jei virstų, tikrai pridarytų daug bėdos. Kai sodino, niekas negalvojo, kokios jos bus po pusės amžiaus – buvo tiesiog gražios eglutės“, – sako bendrijos vadovas.
Anot jo, susitarimas su ankstesniu savininku dėl medžių kirtimo buvo pasiektas, tačiau po jo mirties viską tenka pradėti iš naujo.
Pirmininkas pabrėžia, kad tai ne vienintelis toks atvejis bendrijoje.
Yra ir daugiau sklypų, kuriuose per dešimtmečius užaugę medžiai tapo problema.
Tačiau kliūtimi dažnai tampa ne tik savininkų paieškos, bet ir medžių kirtimo tvarka.
„Žinau atvejį, kai viename sklype auga apie 18 eglių. Žmonėms buvo paaiškinta, kad už leidimą kirsti ir medžių atkuriamąją vertę gali tekti sumokėti ne vieną tūkstantį eurų“, – pasakoja R. Siriūnas.
Kainuotų tūkstančius
Su panašia problema susiduria ir pati sodininkų bendrija.
Jos bendro naudojimo teritorijoje prie naujai pastatyto vandentiekio bokšto užaugę medžiai irgi trukdo statiniui – dėl šešėlio ir drėgmės bokštas pradėjo samanoti.
„Savivaldybės prašėme leidimo tuos medžius iškirsti. Siūlėme savo jėgomis tą padaryti, o kitur pasodinti naujų. Bet vis tiek reikėtų mokėti atkuriamąją vertę. O tai jau tūkstančiai eurų – dideli pinigai bendrijai. Kai šauksime visuotinį susirinkimą, bendrijos narių reikės pasiklausti, ar skirti tiek pinigų medžiams iškirsti. Gaila naujo bokšto. Prieš dvejus metus pastatytas, o jau pernai reikėjo plauti – nesinori, kad kirmytų nuo samanų“, – sako pirmininkas.
„Jei kaimynams kyla pavojus, negi privati nuosavybė vis tiek yra aukščiau?“
S. Skrebys
Savivaldybė: rankos surištos
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis neslepia, kad tokiose situacijose savivaldybės galimybės labai ribotos.
„Savivaldybė gali padėti, jei kyla problemų dėl valstybinės žemės plotų. Bet kai kalbama apie privačią nuosavybę, mūsų rankos surištos. Savivaldybė gali nebent padėti surasti paveldėtojus ir pabandyti su jais susisiekti. Tačiau ateiti į privatų sklypą ir pradėti pjauti medžius niekas neturi teisės. Įsivaizduokite, jei į jūsų sklypą ateitų kas nori ir pradėtų šeimininkauti – pjauti medžius. Koks kiltų skandalas!“ – pabrėžia administracijos direktorius.
Vis dėlto jis žada situaciją aptarti su specialistais ir pabandyti išsiaiškinti, kas šiuo metu valdo sodininkams galvos skausmą keliantį apleistą sklypą.
„Gal pavyks surasti paveldėtojus per seniūniją? Nuvažiuosime ir į vietą pasižiūrėti“, – teigė E. Toliušis.
Kas gali nukirsti medį?
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus specialistas Artūras Šatas atkreipia dėmesį, kad daug žmonių vis dar klaidingai mano, jog visiems medžiams kirsti reikia leidimų ir mokėti vadinamąją atkuriamąją vertę.
Pasak jo, sodininkų bendrijų privačiuose sklypuose situacija paprasta – dauguma medžių nėra saugomi.
Privačiame sodų sklype augančią eglę, beržą ar kitą medį savininkas gali nukirsti be leidimo ir nemokėdamas atkuriamosios vertės.
„Sodininkų bendrijų privačiuose sklypuose nė vienas medis nėra saugomas. Galima kirsti be leidimo ir nereikia mokėti medžio atkuriamosios vertės. Nebent sklype yra medis, kurį Savivaldybė ar valstybė paskelbusi saugotinu“, – aiškino A. Šatas.
Jis pamena, jog būta sodininkų prašymų nukirsti medį privačiame kaimyniniame sklype.
Visgi, pasak A. Šato, tokiais atvejais Savivaldybė tegali sklypo savininkui parašyti tik rekomendacinį laišką, kad dėl jo auginamo medžio kyla grėsmė.
„Ką jau su tuo medžiu veikti, sprendžia pats savininkas. Nes jis ir atsakys už jo sklype augančio medžio padarytą žalą. Savivaldybė negali jo priversti nukirsti“, – pabrėžė A. Šatas.
Devyni eurai už centimetrą
O bendro naudojimo teritorijose augantiems medžiams kirsti būtinas savivaldybės leidimas. Negana to, įstatymas numato, kad tokiais atvejais sodininkų bendrija turėtų į savivaldybės biudžetą sumokėti ir už nukirstus medžius apskaičiuotą atkuriamąją vertę.
Jos dydis priklauso nuo medžio rūšies, būklės ir kamieno storio.
Pavyzdžiui, vienas beržo ar eglės kamieno centimetras vertinamas 9 eurais. Tad 30 centimetrų skersmens medžio atkuriamoji vertė siektų 270 eurų.
„Iš sodininkų bendrijų sulaukiame labai mažai prašymų nukirsti medžius. Greičiausiai taip yra dėl įstatyme sudėlioto būtent tokio saugiklio“, – svarsto A. Šatas.
Nemokamai galima pjauti invazinius uosialapius klevus, netgi, anot specialisto, pageidauti juos naikinti.
Tiesa, už medžio atkuriamąją vertę sumokėtus pinigus sodininkų bendrija gali susigrąžinti, jei šalinant medį paaiškėja, kad jo vidus supuvęs.
Bendrijos „Ekranas 2“ sodininkų istorija atskleidžia paradoksalią situaciją: kaimynai mato galimą grėsmę, bendrija ją pripažįsta, Savivaldybė taip pat supranta problemą, tačiau kol neatsiranda sklypo savininkas arba neįvyksta nelaimė, svertų priversti pašalinti pavojingus medžius nėra.
