Sugėlė gyvulius
Beveik keturis dešimtmečius bites laikanti ėriškietė užsitraukė kaimynų nemalonę. Sodybos kieme įkurdinti medų nešantys vabzdžiai ne tik sugėlė karvę, arklį, bet ir puola pro šalį einančius kaimiečius. Norintiesiems išvengti bičių atakų moters sodybą tenka aplenkti iš tolo.
Tačiau labiausiai kaimo gyventojai baiminasi dėl vaikų sveikatos. Ėriškiuose apsilankę seniūnijos atstovai patikina: bitynas nustatytų reikalavimų neatitinka.
Į „Sekundę“ kreipėsi bitininkės
kaimynystėje gyvenanti Rasa Lukošiūnaitė. Prieš dvejus su puse metų Ėriškiuose,
Mingelionių g. 26, įsikūrusi trisdešimt šešerių metų moteris skundėsi, kad nuo
geluonimi ginkluotų aršių vabzdžių ne kartą nukentėjo jos gyvuliai ir ji pati.
Ėriškietės teigimu, draugiškai susikalbėti ir išeitį rasti su greta gyvenančia aštuoniasdešimt trejų metų kaimyne Monika Daniūniene neįmanoma: net bičių išpuolius mačiusi moteris jų iškeldinti į nuošalesnę vietą nesiruošia.
„Nebeįsivaizduoju, ką daryti, taip tos bitės įgriso – jų bijo visi. Veikiausiai tą problemą teks teisiškai spręsti. Turėtų kokius du avilius, gal kitaip būtų, o dabar daugiau nei trisdešimt sustatyta. Pikčiausios bitės būna prieš lietų ar kaitrą arba kai ima medų: tada kieme neįmanoma būti, spiečiais skraido, į veidą puola. Mane yra sugėlusios, bet labiausiai bijau dėl pusantrų metukų dukrytės – jai ant veido ir rankos yra auglys, nežinau, kokia reakcija būtų, jeigu vaiką sugeltų“, – skundėsi R.Lukošiūnaitė.
Moteris tvirtino savo akimis mačiusi, kaip kaimynės augintinės užpuolė šalia namo esančiose ganyklose buvusius pririštus jos arklį ir karvę. Laimė, sugelti gyvuliai nekrito, tačiau ėriškietei juos gydyti teko ilgai.
„Tik išgirdau triukšmą, gyvulių baubimą. Pasisekė, kad bičių užpulta karvė nutrūko, būtų mirtinai sugėlusios. Vėliau dar ilgai visa sutinus buvo, odą pūliniai išvertė. O arklį kai pamačiau, tai visas pilkas buvo nuo bičių, didžiuliai vabzdžių spiečiai jį užpuolė. Subėgo vyrai gelbėti, kaimynės dukra Aušra Daniūnaitė su kibiru vandens atlėkė, pylė ant bičių“, – pasakojo R.Lukošiūnaitė.
Moteris prisiminė, kad nuo M.Daniūnienės augintinių nukentėjusi buvo ir paštininkė. Moteris alergiška bičių nuodams, tad jai teko gydytis ligoninėje.
Bijo, kad išvogs
„Sekundei“ aplankius vos už keliasdešimties metrų nuo R.Lukošiūnaitės gyvenančią M.Daniūnienę, moters bitės po kiemą neskraidė – didžiuliai vabzdžių spiečiai nuo kaitros vėsinosi pakibę prie avilių. Užkalbinta bitininkė patikino: nors avilių sodelyje yra per trisdešimt, didesnė jų dalis tušti, o su bičių šeimomis tėra gal apie dešimt jų namelių.
„Bites auginu jau labai seniai: gal trisdešimt, gal keturiasdešimt metų. Negalėčiau be bitučių gyventi, jos man yra Dievo kūrinys, o medus yra vaistas. Niekad mano augintinės niekam nekliuvo, kol šalia neapsigyveno kaimynė. Nesiginsiu, jos gyvuliai buvo užpulti, bet ji tyčia šalia mano sodybos juos pririšo, kad visiems įrodytų, kokios bitės blogos. Paprastai jos tikrai nieko nepuola“, – kalbėjo ėriškietė.
Moteris patvirtino, kad kelis kartus buvo sulaukusi seniūnijos valdžios vizito: jie M.Daniūnienę įspėjo, kad pažeidžiami bičių laikymo reikalavimai.
„Man sakė, kad reikia bites į nuošalesnę vietą išvežti. Jau buvau tai padariusi, bet kaskart ten nuvykusi rasdavau avilius išdraskytus, medų išimtą, korius išmėtytus. Ir dabar taip būtų – išvežčiau avilius į kokią palaukę, tai bičių nebeturėčiau. Su seniūnu sutarėm ir man pažadėjo mano sodą tvora aptverti, kad bitės skrisdamos aukščiau kiltų“, – sakė M.Daniūnienė.
Plačiau skaitykite liepos 26 d.
„Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Ėriškietė R.Lukošiūnaitė tikina, kad
kaimynės bitės buvo ir ją, ir jos gyvulius sugėlusios.
