Pabėgo į rūsį
Viename name Žilvičių g. dešimtį metų kartu įsikūrę Zenonas Petronis ir Evaldas Čirvinskas daugiau nei pusę jų praleido lyg šuo su kate. Karo kirvius išsikasę vyriškiai pasitraukti iš kovos lauko neketina. Gadinamos sienos, šlamštu užgriozdintos durys, išjungtas vanduo ar elektra – taip už savo teisybę kovoja kaimynai.
Z.Petronis tvirtino prieš dešimt metų į savomis rankomis statytą namą įsileidęs šeimą – pardavęs namo dalį, o dabar esą dėl jos „darbelių“ priverstas gyventi rūsyje. Pasak vyro, dalį namo išsipirkę Evaldas ir Aida Čirvinskai visokiomis atliekomis ne tik užgriozdino rūsio laiptus, palėpės prieangį, bet ir nupjaustė šilumos vamzdžius. Kaip tikina Z.Petronis, savame kambarėlyje vietos jam nebeliko: mūrydami greta esančioje patalpoje kaminą, kaimynai pastarojo neatitvėrė nuo pašnekovo būsto sienos, todėl ji visa pajuodavo, o į vidų nuolat smelkiasi kuro, dūmų smarvė.
„Beveik prieš dvidešimt metų ėmiau paskolą, pats namo statybas organizavau, kai ką savomis rankomis padariau. Dabar čia trys šeimos gyvena. Kaimynai prieš dešimtį metų atsikėlė – pardaviau dalį namo, jie atsiskaitė. Nežinau, kodėl dabar neįtinku. Gal todėl, kad norėjo ir mano kambariuką pasisavinti, bet aš neatidaviau“, – pasakojo vyriškis. Z.Petronio nuomone, tokiu elgesiu kaimynystėje įsikūrusi šeima veikiausiai nori jį iš namo iškrapštyti.
Nori išgyvendinti
Po namą vaikštinėjęs ir neva Čirvinskų krečiamas šunybes aprodęs Z.Petronis tvirtino, kad ne kartą bandęs su kaimynais pasikalbėti gražiuoju.
„Neįmanoma. Rusiškais keiksmažodžiais apipila arba į dantis pasiūlo. Sveikatos neturiu, jis jaunesnis – tikrai neįveikčiau, bijau“, – skundėsi neįgalumo grupę turintis panevėžietis. Pasak Z.Petronio, dėl tokių kaimynų niekšybių jis buvo priverstas persikraustyti į rūsį – ten bent jau smalkėmis nesmirdi, galvos neskauda. Vyriškis teigė su baime laukiantis žiemos ir šalčio, tačiau susiremontuoti apgadintą būstą neturi iš ko. Jis apskaičiavo, kad reikėtų apie 30-40 tūkstančių, o gaunamos neįgalumo pensijos vos duonai užtenka.
Pašnekovas tvirtino, kad teisybės bandė ieškoti įvairiose institucijose, tačiau beveik jokios pagalbos nesulaukė. „Buvau policijoje – teigė, kad nelabai ką įrodysiu. Kreipiausi į Sveikatos apsaugos tarnybą – net nebuvo atvažiavę. Savivaldybė skyrė advokatą, sako, teismai turi tokius dalykus aiškintis. Iš kur gausiu tiek pinigų, kad po teismus galėčiau vaikščioti?“ – svarstė Z.Petronis.
„Sekundės“ kalbintas E.Čirvinskas kaimynui skolingas neliko.
„Jam „stogas nuvažiavo“. Visiems įsiskolinęs, pamatė, kad geriau gyvename, tai iš pavydo mus nori išgyvendint, nesupranta, kad mes, kaip ir jis, čia esam teisėti šeimininkai. Buvo elektrą, vandens tiekimą išjungęs, nerealių sumų prašydavo, todėl atskirus skaitiklius įsirengėme. Krosnį mūrijome pagal visus reikalavimus. O kambaryje ji pastatyta todėl, kad neduoda rūsio dalies, kaip susitarėme. Neturime kur atliekamų daiktų dėti, tai prie jo durų ir sukrovėme. Jo kambarėlį jau buvome nusipirkę, pinigus sumokėjome – su žmona išsiskyrė, nebeatiduoda“, – pyko E.Čirvinskas.
Plačiau skaitykite spalio 8 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Žilvičių g. gyventojas Zenonas Petronis
tvirtino ilgiau nebegalintis pakęsti kaimynų elgesio – esą per juos turėjęs
apsigyventi šaltame rūsyje.
