Kelerius pastaruosius metus augusi ir gerokai pasiūla lenkusi kaimo turizmo paslaugų paklausa sparčiai ėmė smigti žemyn. Lietuvos kaimo turizmo asociacija skelbia, kad dėl infliacijos mažėjant gyventojų pajamoms sodybų klientai derasi net dėl dešimties litų. Akivaizdžiai pastebima, kad lietuviai vis dažniau ieško pramogų ir poilsio pigiausiose – vieno ar dviejų gandrų lygio – kaimo turizmo sodybose.
Vis dėlto bankrotų bangos šioje rinkoje neprognozuojama, nes 90 procentų kaimo turizmo sodybų savininkų turizmo verslas yra tik papildomas pajamų šaltinis.
Vienas gandras – populiariausias
Lietuvos kaimo turizmo asociacija, šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį oficialiai atidariusi kaimo turizmo sezoną, pajuto, kad rinka jau ne tokia, kokia buvo prieš metus.
Ir dėl to permaininga šiųmetė lietuviška vasara tik iš dalies kalta.
2007-ieji, kaip vienas iš šalies kaimo turizmo vystymosi etapų, į istoriją, be abejonės, pateks kaip Lietuvos kaimo turizmo asociacijos bandymo daryti įtaką rinkos plėtrai įvairiais „saugikliais“ ir žūtbūtinės kovos su nelegaliais ir legaliais konkurentais metai. O 2008-ieji – kaip pirmosios rimtos rinką ištikusios krizės pradžia.
Šiemet verslas kai kuriems turizmo paslaugų tiekėjams stringa ypač skausmingai, todėl jau yra ketinančiųjų iš jo pasitraukti.
„Klientų labai sumažėjo. O tie, kurie atvyksta į sodybas, aršiai derasi ir dėl dešimties litų, – pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentė Regina Sirusienė. – Dėl tirpstančių pajamų poilsiautojai šiemet labiausiai pamėgo 1–2 gandrais (paslaugų kokybės simbolis) pažymėtas sodybas. Bet ne pačias prasčiausias.“
Infliacija, pasak „Verslo vartų“ pašnekovės, ypač sumažino vidutines pajamas gaunančiųjų poreikius. Ir šiek tiek daugiau uždirbantieji tapo taupesni, todėl pakeitė savo laisvalaikio įpročius. Būtent jie ir nusisuko nuo aukštesnės kokybės ir brangesnes paslaugas siūlančių verslininkų.
„Dabar daugeliui užtenka tik nakvynės paslaugų“, – apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos R.Sirusienė.
Rinka išsivalys
Šią vasarą patraukliausia ir beveik vienintelė kaina privilioti daugiau turistų – 20–35 litai už lovą ir stogą virš galvos. Prašyti brangiau rizikinga, nes atvykėlis miestietis gali pasisukti ant kulno ir išlėkti ieškoti sukalbamesnio sodybos šeimininko.
Ir nors mėgstančiųjų aktyvų poilsį (plaukti baidarėmis, važinėtis dviračiais ir kt.) pastaraisiais metais daugėjo, bet ir jie negali užtikrinti sodybų savininkams nuolatinių pajamų ir pelno.
Dėl labai pabrangusių degalų, maisto produktų ir jiems – dažniausiai tai būna jauni aktyvūs ir daugiau nei vidutiniškai uždirbantys žmonės – vis mažiau lieka pinigų aktyviam poilsiui.
„Vis dėlto verslo ateitis tų rankose, kurie turi išskirtinę sodybą bei siūlo ir siūlys išskirtinės paslaugas, – „Verslo vartams“ sakė R.Sirusienė. – Krizė atėjo ir praeis, poreikis geram poilsiui grįš, ir su didesne energija.“
„Tempia“ užsienio turistai
Šiuo metu krizė nė kiek nepaveikė aukščiausios kokybės – 4 gandrais pažymėtų – kaimo turizmo sodybų. Jos užsakytos visam sezonui, ir neretai tų pačių klientų.
Finansų analitikai dar metų pradžioje teigė, kad brangstantis gyvenimas Skandinavijoje ir Vakarų Europoje atgins į mūsų šalį pigesnio poilsio ieškančių svečių, ir neapsiriko.
„Užsieniečiai jau sudaro 18 procentų visų šalies kaimo turizmo sodybų klientų, ir jų daugėja, – tvirtino R.Sirusienė. – Vis daugiau skandinavų, estų ir latvių vasaroja mūsų šalyje. Jau nekalbu apie Vokietijos gyventojus.“
Šių metų maloni staigmena – Norvegijos turistai. Jie kaip ir vokiečiai perka ramų poilsį ir švarą. Viena pagrindinė sąlyga – šeimininkas juos turi maitinti sveiku kaimišku maistu. Norvegai neslepia, kad Lietuvos kaimo turizmo rinka jiems yra neįtikėtinai pigi. Tikimasi, kad pas mus apsilankę šios šalies turistai ir taps ta pagrindine reklama, kuri dar daugiau privilios svečių iš šiaurės.
Aukščiausio lygio paslaugas siūlančias kaimo sodybas gerai „maitina“ ir įmonių, ir politikų užsakymai – konferencijos ir suvažiavimai vis dar populiarūs. Tiesa, krizės kaimo turizmo rinkoje nejaučiantieji sudaro tik menką procentą visų dirbančiųjų joje.
„Kaimo turizmo sodybų, pažymėtų 4 gandrais, yra tik 10 procentų visų esančiųjų. Ir čia yra daug erdvės kokybiškai pasitempti 3 gandrų sodyboms, – sako R.Sirusienė. – Pati rinka to reikalauja, ir juolab kad daugeliui tas papildomas vienas gandras nepareikalautų daug investicijų.“
Stringa verslo planai
Ekspertams vis drąsiau kalbant, kad ekonomikos krizė viršūnę pasieks 2000–2010 metais, įvairių šalies ūkio šakų atstovai rengiasi kovai dėl išlikimo. Didžiausi išbandymai laukia lengvosios ir baldų pramonės, transporto ir statybų kompanijų. Paliks pėdsaką artimiausi dveji ar treji metai ir kaimo turizmo rinkoje.
„Jeigu ir bus bankrotų, tai nedaug, nes didžioji dalis kaimo turizmo sodybų savininkų šis verslas – pagalbinis“, – teigė LKTA prezidentė R.Sirusienė.
Daugiau problemų kils sodybų savininkams, kurie yra gavę ES struktūrinių fondų paramą, ir, anot pašnekovės, privalo vykdyti įsipareigojimus laikytis numatytojo verslo plano. Tačiau šią problemą galima išspręsti lankstesne vadyba.
Kad gautų europinę paramą, jiems reikėjo įrodyti, jog jų projektai atitinka vadinamuosius ekonominio gyvybingumo rodiklius. Be to, ES fondų lėšų sulaukę kaimo turizmo sodybų šeimininkai tarsi patenka po didinamuoju stiklu, jų veikla stebima penkerius metus. Jeigu sutartis pažeidžiama, Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę skirtus pinigus išsireikalauti. O praėjus penkeriems metams sodybos kūrėjai gali ją ir parduoti.
Tačiau aišku, kad kolūkiečio mentaliteto vystyti kaimo turizmo verslui tikrai jau nepakaks, o ekonomikos krizė ir taps ta šluota, kuri iššluos tokius iš šios rinkos. Labai tikėtina, kad išaugus konkurencijai jų kaimo turizmo sodybos bankrutuos arba bus parduotos kaip veikiantis verslas, bet būtina sąlyga, kad ji būtų patrauklioje vietoje.
Pažeidžiamiausia kaimo turizmo rinkos dalis – itin smulkūs verslininkai. Prie tokių galima priskirti kaimo žmones, gyvenančius viename trobos gale, o kitą nuomojančius turistams. Šalies Vyriausybei patvirtinus mažiausią verslo liudijimo tarifą – 1094 litus – daugelis jų atvirai mąsto apie pasitraukimą iš rinkos.
„Jų paslaugos pigios, jas teikia dažniausiai tik per vasarą, todėl pajamos gali būti ir mažesnės nei verslo liudijimo kaina, – sakė R.Sirusienė. – Valdžia nutarė pasipinigauti, ir toks sprendimas gali sužlugdyti pačius mažiausius verslininkus. Rudenį Seimui teiksime pasiūlymą, kad verslo liudijimo kaina būtų diferencijuojama pagal verslo apimtis.“
Lietuvos kaimo turizmo asociacija dabar vienija 700 kaimo turizmo sodybų. Lietuvoje kaimo turizmo verslu turi teisę užsiimti visi šalies gyventojai. Kai kuriose ES šalyse senbuvėse ir kai kuriose kitose šiuo verslu leidžiama verstis tik ūkininkams. Lietuvoje tokio draudimo iki šiol nėra – sodybos šeimininkui užtenka būti registruotam kaime.
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. Galimybė lengviau išgyventi krizę didesnė tiems
verslininkams, kurie turės išskirtinę sodybą, siūlo ir siūlys išskirtines
paslaugas. Krizė atėjo ir praeis, gero poilsio poreikis grįš, ir su didesne
energija.
