Išgyvena štilį
Kaip viena iš penkių patraukliausių vandens vietovių Turizmo
departamento prie Ūkio ministerijos įvertintas per Panevėžio rajoną tekantis
Nevėžis turistų laukiantiems vietos verslininkams kol kas piniginių nepastorino.
Nors į Panevėžio turizmo informacijos centrą per mėnesį užsuka
vidutiniškai tiek pat lankytojų, kiek ir pernai, baidarių nuomotojai ir kaimo
turizmo sodybų savininkai tvirtina tokios tuščios vasaros, kaip ši, dar
neturėję.
Vietos turizmo verslininkai skaičiuoja šį sezoną sulaukiantys
kone penkiskart mažiau klientų, o ir tie patys pinigines praveria kur kas
siauriau nei anksčiau.
Iš turizmo net palūkanoms už paimtus kreditus susimokėti
neužsidirbantys verslininkai prasitaria rimtai svarstantys apie pasitraukimą iš
rinkos.
Mato perspektyvą
Panevėžys turėtų pradėti skaičiuoti įplaukas iš turizmo verslo,
mat Krekenavos regioninio parko direkcijos projektas „Kelionė Nevėžiu ir jo
pakrantėmis“ užbaigė geriausių Lietuvos vandens turizmo trasų penketuką. Dėl
patraukliausios titulo varžėsi net septyniolika vandens pramogas siūlančių
Lietuvos vietovių.
Valstybinis turizmo departamentas patraukliausiu pripažino
Zarasų kraštą.
Antrą vietą užėmė Lazdijų rajonas, jis pristatė baidarių trasą
pietų Dzūkijos Ančios ežeru, Baltosios Ančios upe iki Nemuno, trečias liko
Dubysos regioninio parko direkcijos parengtas maršrutas Dubysos upe, ketvirtas –
pristatęs Alaušo ežerą Utenos turizmo informacijos centro projektas.
Apie vandens turistams patraukliausias vietoves bus parengtos
televizijos laidos, sukurta speciali internetinė svetainė, o informacinė
medžiaga apie jas bus platinama Briuselyje rugsėjo pabaigoje vyksiančiame
turizmo dienų forume.
Panevėžio turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Daiva
Tankūnaitė neabejoja, kad neprastas Nevėžio upės įvertinimas turėtų pritraukti
turistų ir į Aukštaitijos sostinę.
„Turistai ieško naujų, ne pernelyg žinomų vietų, žmonėms
nusibodo laukti leidimų plaukti Ūlos upe, be to, daugelis baidarininkų ją jau
yra išbandę“, – trasos per Panevėžio rajoną tekančiu Nevėžiu privalumų ieškojo
D.Tankūnaitė.
Pasak jos, pastaruosius keletą metų vietos turizmas sparčiai
populiarėja. Į Panevėžio TIC per mėnesį užsuka vidutiniškai 1200–1300 lankytojų,
iš jų vos keli šimtai – važiuojantys pro šalį užsieniečiai.
Dauguma ieškančiųjų informacijos apie lankytinas vietas –
vietiniai turistai.
„Įvyko tai, ko laukėme dešimt metų. Atsirado lietuvių poreikis
kultūringai leisti savaitgalį, ne dirbti, o ilsėtis keliaujant ar lankant
renginius. Ir atostogos jau nebūtinai turi būti pagal planą: skrydis – Turkija –
vėl skrydis, ir į darbą. Susidomėjimas vietos turizmu jaučiamas jau kokius
trejetą metų ir jis tik didėja“, – pažymėjo D.Tankūnaitė.
Atbaido pakrantės
Nevėžio pelnytas įvertinimas turizmo paslaugas teikiantiems
Panevėžio rajono verslininkams optimizmo nekelia.
Trejetą metų baidares nuomojantis ir maršrutą Nevėžiu nuo
Naujamiesčio, per Krekenavos regioninį parką iki Kėdainių rajono ribos siūlantis
Romas Kiltinavičius skaičiuoja šią vasarą per mėnesį sulaukęs maždaug 50-ies
baidarininkų, tai yra gerokai mažiau nei pernai.
Susidomėjimas kanojomis ir vandens dviračiais dar mažesnis.
Pasak verslininko, vandens dviračių klientai pastarąjį kartą pageidavo prieš
porą metų.
R.Kiltinavičiaus nuomone, klientus atbaido ne kaina – dvivietės
baidarės nuoma savaitgaliais atsieina apie 70 litų, darbo dienomis – 40–50 litų,
o nesutvarkytos pakrantės.
„Didelio noro plaukti Nevėžiu nėra. Ir kaip gali būti, jei
krantai dilgėlėti, o vanduo dažnai užterštas. Ką žmogaus veiks prie vandens, jei
net nusimaudyti negali? Ar Briuseliui parodys šabakštynus Nevėžio pakrantėse?“ –
penktos vietos įvertinimu stebėjosi R.Kiltinavičius.
Verslininkas džiaugiasi, kad šiemet regioninio parko
teritorijoje bent jau leista tvarkyti išgriuvusius medžius, esą anksčiau ir tai
buvo uždrausta.
Verslas – akmuo po kaklu
Baidarių nuoma negelbsti ir ties Nevėžio ir Sanžilės upių
žiotimis, prie kelio Panevėžys–Šiauliai, įkurtos „Smiltynės“ kaimo turizmo
sodybos. Pasak jos savininko Mindaugo Butėno, šią vasarą lankytojų kone
penkiskart mažiau nei pernai.
„Ir baidares siūlome, ir kitas paslaugas, o žmonių nėra. Visų
piniginės tuščios, o šviesos tunelio gale dar nematyti“, – menko susidomėjimo
kaimo turizmu priežastį aiškina M.Butėnas.
Verslininkas abejoja statistika, skelbiančia, kad, palyginti su
praėjusiais metais, Panevėžyje turistų nemažėja.
„Visos iš kažkieno biudžeto išlaikomos įstaigos nori parodyti,
kad jos reikalingos“, – skeptiškai vertina M.Butėnas.
Jis pripažįsta jau atleidęs dalį darbuotojų ir dar planuojantis
mažinti etatų. Atpiginti paslaugų sodybos savininkas teigia neturintis
galimybių.
„Paslauga pinga, kai yra apyvarta. O dabar per mėnesį sulaukti
poros klientų ir tiems patiems nakvynę kone nemokamai atiduoti būtų nesąmonė.
Esu gavęs patarimų gaminti dienos pietus, betgi net valgyklos mieste
nebeišgyvena, ir mes iš valgytojų neišsiversime“, – mano M.Butėnas.
Savininkas neslepia rimtai svarstantis galimybę atsisakyti vos
prieš porą metų, ekonominės krizės išvakarėse, pradėto verslo ir emigruoti.
„Geriau išvažiuoti ir pagyventi kaip baltiems žmonėms, o dabar
jaučiamės raupsuotaisiais. Apyvartos nėra, klientų nėra, o mokesčius vis tiek
turime mokėti. Bedarbis dar turi teisę registruotis Darbo biržoje, vis šiokią
tokią pašalpą gauna, o individualios įmonės savininkas, net jei ir neuždirba,
mokesčius moka“, – palygino verslininkas.
Plačiau skaitykite 2010 m. liepos 22 d.
„Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
I. Zabulionytės nuotr. Gelbėjimosi ratas.
Panevėžio apylinkėse merdintį kaimo turizmo verslą tikimasi reanimuoti masalu
baidarininkams – trasa Nevėžio upe.
