Mokyklų vadovų išradingumas kovojant dėl paskui mokinį einančio krepšelio lėšų prasilenkia ne tik su įstatymais, bet ir su sveika logika. A.Bandzos vaikų globos namai parėmė penketą kilometrų už miesto įsikūrusią Kurganavos pagrindinę mokyklą, į ją išleidę devynis savo auklėtinius, kai vos už kelių šimtų metrų įsikūrusi Skaistakalnio pagrindinė. Nors globotinius mokykla pasiryžusi vežioti už rajono biudžeto pinigus, tačiau apie dviejų švietimo įstaigų vadovų susitarimą Savivaldybės valdžia tikina nieko nežinojusi.
Pažado netesėjo
Devyni A.Bandzos vaikų globos namų auklėtiniai, iš jų penki pirmokai, rugsėjo 1-ąją sutiko Kurganavos pagrindinėje mokykloje. Įstaigos vadovai nusprendė, jog tėvų užnugario neturintiems vaikams geriausia auklėjimo priemonė – „ištremti“ į atokią kaimo mokyklą. Kad pastaroji mokykliniu autobusu už rajono Savivaldybės biudžeto lėšas pasiryžusi vežioti miesto mokinius, rajono valdžiai buvo naujiena: apie būdą padidinti mokinių skaičių mokyklos direktorius valdininkams nutylėjo.
Nors Kurganavoje jau visus praėjusius mokslo metus mokėsi iš miesto už rajono biudžeto lėšas mokykliniu autobusu vežiojama penktokė iš A.Bandzos vaikų globos namų, Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys tikina apie tai atsitiktinai sužinojęs tik vasarą. Valdininkas nustebo išgirdęs, kad šiais metais Kurganavoje dar padidėjo globotinių būrys.
„Mokyklos direktorius vasarą buvo pažadėjęs, kad nebeveš. Netgi įstatymiškai to negalima daryti – teisės aktai numato, kad mokinių vežiojimas turi būti užtikrintas, jei arčiau kaip trys kilometrai nėra mokyklos. Vis dėlto ir transporto išlaidos – iš mūsų biudžeto. Negalime taip dirbtinai didinti mokinių skaičiaus“, – pabrėžė V.Žiurlys.
Atsakyti nebūtų kam
Anot jo, paprašytas paaiškinti situaciją Kurganavos pagrindinės mokyklos direktorius Eimantas Leonavičius nieko konkretaus negalėjo pasakyti.
„Lyg kažkas prašė, lyg vaikai ten mokytis pageidavo, ar pats A.Bandzos vaikų globos namų direktorius buvo prašęs. Bet nieko konkretaus – tik aptakiomis frazėmis aiškinosi“, – teigė administracijos vadovas.
Švietimo įstatymas numato, kad į artimiausią mokyklą nemokamai privalo būti vežiojami toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo bendrojo lavinimo mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupių ir 1-8 klasių mokiniai. Be steigėjos – Savivaldybės – leidimo pasišovusi savavališkai miestiečius vežioti Kurganava ne tik peržengia įstatymo ribas, bet ir, anot V.Žiurlio, gerokai rizikuoja.
„O kas atsakys už vaikus, jei kokia nelaimė? Mokyklos direktorius? Kai paaiškėjo pernykštis atvejis, buvo perspėtas, kad globotinių vežioti negalima. Nepatikėjau, kad ir šiemet taip gali būti“, – tokia mokyklos direktoriaus drąsa stebėjosi V.Žiurlys.
Valdininkas teigė esąs nustebintas, kodėl mokykla taip rizikuoja – beveik 100 mokinių turinčiai Kurganavai išnykimas iš rajono švietimo įstaigų žemėlapio bent jau kol kas negrėstų ir be vaikų namų globotinių.
„O toliau jos perspektyvos tokios, kaip ir visų kaimo mokyklų“, – išskirtinės situacijos neįžvelgė V.Žiurlys.
Mirties bausmės nevertas
Tačiau Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius taip, kaip administracijos vadovas, situacijos nesureikšmina. Skyriaus vedėjo pavaduotoja Skaidrutė Kriukienė prisiminė, jog praėjusiais mokslo metais priėmę penktokę globos namų auklėtinę šiemet ketino tokio savo plano lyg ir atsisakyti. Kad mokykla persigalvojo, S.Kriukienė tikino nieko nežinojusi.
Pavaduotoja teigė ir pernai, kad Kurganava vežioja mokinę iš miesto, išgirdusi ne iš pačios mokyklos, o iš kitų tuo nepatenkintų miesto institucijų. Tačiau ji mokyklos vadovų pažeidimų šiuo atveju neįžvelgė.
„Mokykla turi savo mokinių priėmimo tvarką ir su mumis derinti tokių dalykų nereikia. Jei vežiojimo laikas suderintas, o globotiniai atvežami nuo durų iki durų, yra idealu. Kaimo mokyklėlėse dėl mažesnio mokinių skaičiaus kiekvienas mokinys labiau matomas, su jais daugiau dirbama individualiai“, – Kurganavos iniciatyvą palaikė S.Kriukienė.
Skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus situaciją tarp mokyklų, visais įmanomais būdais kovojančių dėl mokinių, pavadino turgumi. Anot jo, vaikų savinimasis tarp mokyklų įgauna pagreitį – miestas susirenka vaikus iš priemiestinių Pažagienių, Piniavos gyvenviečių, nors pastarosios taip pat turi mokyklas. Anot vedėjo, Kurganavos mokyklos direktorius E.Leonavičius nusižengė tik savivaldybės Tarybos sprendimui, į kurį tarp šiai švietimo įstaigai priskirtų teritorijų miestas nėra įtrauktas.
„Norėdama vežtis mokinius iš jai nepriskirtos teritorijos mokykla turėjo gauti steigėjos – Savivaldybės – sutikimą. To nebuvo padaryta ir mes net nežinojome, kad vežasi iš A.Bandzos globos namų. Vis dėlto toks direktoriaus nusikaltimas nėra vertas mirties bausmės. O jei globos namai patys užmokėtų už savo auklėtinių vežiojimą, Kurganava galėtų vaikus vežtis nors ir iš Vilniaus“, – pabrėžė K.Rimkus.
Direktoriui neįdomu
Kodėl globotiniams parinko Kurganavos pagrindinę mokyklą, A.Bandzos vaikų globos namų vadovai sunkiai galėjo paaiškinti. Įstaigos direktorius Sigitas Juodzevičius ne tik neprisiminė, kuri jo pavaduotoja lankėsi Kurganavoje ir įvertino mokymosi sąlygas, bet ir negalėjo pasakyti, kiek auklėtinių vežiojama mokytis į kaimą. Pareiškęs, jog klausimas daugialypis, vadovas patarė kreiptis į jo pavaduotojas
„Keistus, net įdomius klausimus užduodate. Aš pats ten asmeniškai nebuvau, bet, sako, geros sąlygos. Pats Kurganavos direktorius kreipėsi į mus – rado norą bendrauti. Žinau, kad normalus sutarimas buvo. Mes žiūrime, kur mūsų vaikams geriausia“, – pareiškė S.Juodzevičius.
Tuo tarpu jo pavaduotoja Salomėja Jareckienė tikino, kad eksperimentą inicijavo patys globos namai.
„Mes juos suradome – pirmas mūsų toks bandymas, pirmas blynas. Į kaimą auklėtinių dar nesame vežę. Žiūrėsime, kas bus“, – aiškino pavaduotoja.
Ji įsitikinusi, jog mažiausiesiems, pirmokams, neturėtų būti sunku mokykloje laukti, kol baigsis pamokos vyriausiai jų draugei šeštokei, kad visi kartu mokykliniu autobusu būtų parvežti namo – jie laiką leisiantys mokyklos bibliotekoje, popamokinėje grupėje ruošdami užduotis.
Kita direktoriaus pavaduotoja Danutė Butkienė aiškino, jog vaikų namų auklėtinius bandoma paskirstyti po įvairias švietimo įstaigas – globotiniai mokosi 11-oje miesto bendrojo lavinimo mokyklų. Anot jos, praėjusių mokslo metų eksperimentas į kaimo mokyklą leisti mergaitę iš globos namų pasiteisino.
Plačiau skaitykite rugsėjo 4 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Nustebęs dėl parodyto susidomėjimo globos namų auklėtiniais S.Juodzevičius net nesugebėjo atsakyti, kiek globotinių mokslus krims ne gretimoje, o kaimo mokykloje.
