Ligos priežastys
Pankreatitas – tai ūminis arba lėtinis kasos uždegimas. Sergant
pankreatitu pažeidžiama kasa ir daugelis kitų organizmo sistemų. Kasos audinys
dėl uždegimo paburksta, nebeturinčios kur nutekėti sultys ima ją ardyti,
susidaro žuvusių ląstelių (nekrozės) plotai, cistos. Prisidėjus infekcijai jos
gali supūliuoti.
Ūminio pankreatito atveju aktyvūs kasos fermentai plinta ir į
gilesnius audinius (pilvaplėvės, dengiančios pilvo organus, pleuros, dengiančios
plaučius, ertmes), sukelia jų pažeidimą, didina kraujagyslių pralaidumą, dėl to
mažėja kraujo spaudimas, vystosi šokas.
Ūminis pankreatitas – tai staiga prasidėjęs fermentinės kilmės
kasos uždegimas, kurio metu gali būti pažeidžiami ir kiti audiniai, organai,
sistemos.
Lėtinis pankreatitas – tai lėtinė uždegiminė kasos liga, kurios
metu sutrinka kasos funkcija (virškinimui svarbių fermentų, insulino
gamyba).
Sergant lėtiniu pankreatitu dėl nuolat rusenančio uždegimo
išveša jungiamasis audinys, susidaro kalcifikatai. Įprasta manyti, kad šia liga
dažniausiai serga girtuokliai ir narkomanai.
Pasirodo, ydinga mityba ir žalingi įpročiai – ne vienintelės
priežastys, dėl kurių gali išsivystyti lėtinis kasos uždegimas. Dažnai
pankreatitą išprovokuoja ir kiti faktoriai.
Uždegimo priežastimi gali būti kasos ir tulžies pūslės latakų
anatominės anomalijos, taip pat tulžies pūslės akmenys, užkimšę tulžies latakus,
dvylikapirštės, tulžies pūslės ir jos latakų uždegimai, alerginės ligos (taip
pat ir maisto alergija), pilvo traumos, paveldimi riebalų ir fermentų apykaitos
proceso sutrikimai, laktozės nepakantumas, vaistų vartojimas, persirgtos
virusinės ir bakterinės infekcijos (kiaulytė, gripas ir kt.).
Maitinimosi režimo sutrikimai taip pat gali turėti įtakos
pasireikšti kasos uždegimui. Ilgi tarpai tarp valgymų kasą veikia neigiamai,
kasa neigiamai reaguoja į stresą, medikai jį įvardija kaip atskirą rizikos
faktorių.
Liga slepiasi
Pankreatito priepuolį gali lydėti viduriavimas, pykinimas,
vėmimas, gali truputį pakilti temperatūra. Tačiau pagrindinis ligos požymis –
skausmas, kylantis valgant ar pavalgius.
Skausmas gali būti įvairus – ir vos dilgčiojantis, ir net
sukelti šoką. Dažnai skausmas pasireiškia epigastriumo srityje, todėl
pankreatitą painioja su skrandžio ligomis ir pacientus ilgai gydo nuo menamo
gastrito.
Kartais skausmas tarsi apjuosia, be to, pereina į nugarą,
krūtinę, būna panašu į stenokardijos priepuolį. Kasos uždegimas būna panašus į
apendicitą, todėl neįmanoma diagnozuoti remiantis vien klinikiniais požymiais.
Tiksliai diagnostikai būtinas visas tyrimų kompleksas: bendras
kraujo tyrimas (padidėjęs leukocitų kiekis rodo uždegimą), biocheminis kraujo
tyrimas (didesnis fermento amilazės ir kitų kasos fermentų kiekis patvirtina
ligą), išmatų tyrimas (riebalų padaugėjimas, nesuvirškinto krakmolo, baltymų
medžiagų buvimas liudija lėtinį pankreatitą), šlapimo tyrimas (amilazės esama ir
šlapime), pilvo echoskopija (būtina ištirti kasos ir tulžies pūslės latakų
sistemą, pažiūrėti, ar nėra cistų, kitų darinių).
Šaltis ir badavimas
Štai du svarbiausi pirmosios pagalbos principai ištikus
pankreatito priepuoliui.
Kadangi pilvo skausmą sukėlė uždegimas, ligoniui jokiu būdu
negalima duoti šildyklės, nes uždegimas tik sustiprės. Priešingai, reikia pūslės
su ledu. Ūmiai susirgus ar ištikus lėtinio pankreatito priepuoliui būtinai
guldoma į ligoninę.
Gydymas prasideda nuo lovos režimo – esant kasos uždegimui
būtinas visiškas poilsis. Pirmas dvi paras ligoniui teks pabadauti, gerti reikia
kuo daugiau. Gerai gerti mineralinį vandenį, bet negazuotą, pašildytą.
Mineralinis mažina tulžies užsistovėjimą latakuose ir kasoje,
kovoja su uždegimu, nes stimuliuoja nuolatinį gleivių ir sekreto tekėjimą,
normalizuoja motorinę skrandžio funkciją. Paskui palaipsniui pradedama ligonį
maitinti dietiniu maistu – reikiamos temperatūros, trintu, neprovokuojančiu
skrandžio sulčių skyrimosi.
Rekomenduojamos skystos košės (tik ne kvietinės), trintos
sriubos, trintos daržovės (išskyrus kopūstus), neriebi virta mėsa (triušiena,
vištiena), omletas, liesa varškė.
Be dietos, gydytojas paskiria kasos fermentų preparatų ir
vaistų, mažinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą, lėtinančių kasos darbą.
Sunkiais atvejais iš pradžių ligoniui skiriami
gliukokortikoidiniai hormonai ir antibiotikai. Jei diagnozė nustatoma anksti
(1–2 parą), konservatyvaus gydymo pakanka, kad ligonis pasveiktų. Tačiau paskui
mažiausiai dvejus metus reikia reguliariai lankytis pas endokrinologą.
Chirurginis gydymas reikalingas tik tuomet, jei organo veikla
progresuojamai blogėja, jis irsta, kai neefektyvus gydymas vaistais.
Jokių riebalų
Svarbiausia lėtinio pankreatito gydymo dalis – speciali dieta.
Jos ilgai laikytis reikia ir išėjus iš ligoninės. Gydomosios mitybos esmė – kad
būtų ribojami produktai, stimuliuojantys kasos sekreciją, taip pat vengti
riebalų.
Esmė ta, kad fermentus, organizme skaidančius baltymus,
išskiria ne tik kasa, bet ir skrandis, žarnynas. O riebalus pasisavinti gali tik
kasa.
Kad nebūtų apkrautas sergantis organas ir būtų leista jam
pailsėti, geriau kurį laiką susilaikyti nuo riebalų.
Sergant lėtiniu pankreatitu draudžiama vartoti visus sulčių
išsiskyrimą skatinančius produktus: stiprius sultinius (ne tik mėsos, žuvies,
bet ir daržovių), riebią mėsą, šviežią duoną, keptus ir rūkytus produktus,
konservus, dešras, kopūstus, pupeles, aštrius prieskonius, ledus, šaltus
gazuotus gėrimus, stiprią kavą, šokoladą.
Valgyti ligoniui reikia po nedaug šešis kartus per dieną.
Negalima valgyti nei šalto, nei karšto maisto, tik šiltą. Gerti rekomenduojama
nesaldžią arbatą ir mineralinį vandenį. Jei trūksta skrandžio sulčių, mineralinį
reikia gerti prieš 30 min. iki valgymo, jei jų per daug – 1,5 valandos prieš
valgymą.
Atsargiai reikia valgyti šviežias daržoves, gerti sultis. Jei
piktnaudžiaujama citrusinių vaisių sultimis, gali sutrikti kasos veikla,
sumažėti virškinimo fermentų. Be dietos, reikia papildomai vartoti A, C,
B1,B2,PP, K vitaminų, folio rūgšties.
Parengė A.Kaminskienė
