Kas verčia būti išrankų
Skauda pilvą, svaigsta galva, išberta oda? Vadinasi, valgėte
netinkamo maisto. Produktų kokybė gali būti nepriekaištinga, jų šviežumas
nekelti jokių abejonių, bet jūsų organizmas jiems alergiškas.
Dėl alergijos imuninė sistema ima priešintis kai kurioms
medžiagoms, kurios šiaip jau nėra kenksmingos, suaktyvėja histamino ir kitų
junginių poveikis, ir prasideda procesai, panašūs į kovą su virusais.
Kai taip nutinka, apie 60 proc. alergiškų žmonių parausta oda,
ją niežti, maždaug ketvirtadalis jų skundžiasi pykinimu ir virškinimo
sutrikimais (pilvo pūtimu, viduriavimu ir kt.). Daug rečiau dėl šios ligos
atsiranda patinimų, pasunkėja kvėpavimas, smarkiai sumažėja kraujospūdis.
Dar dažniau negu alergija maistui tokius požymius gali sukelti
kai kurių produktų netoleravimas. Specialistų teigimu, dėl to įvairių nemalonių
pojūčių patiria net apie 80 proc. žmonių.
Ši nepageidaujama lėtinė organizmo reakcija neturi nieko bendro
su per dideliu imuninės sistemos aktyvumu, jos priežastis – nesugebėjimas
suvirškinti ir visiškai pasisavinti maisto dėl kai kurių fermentų trūkumo.
Dažniausiai maisto netoleravimo požymius išprovokuoja per mažas
laktazės kiekis arba nepakankamas šio fermento aktyvumas, todėl labai daug
žmonių prasčiau pasijunta suvalgę pieno produktų.
Kiek rečiau pasitaiko kiaušinių, dar rečiau – žuvų ir kitų
jūros gėrybių, vaisių ir daržovių (pomidorų, citrusinių, braškių), medaus,
šokolado, žemės riešutų, raudonojo vyno, sūrio blogo pasisavinimo atvejų. Beje,
įvairias alergines reakcijas ypač sustiprina kava, arbata ir svaigieji gėrimai.
Su organizmu, kuris verčia būti itin išrankų valgiui, tenka bandyti susitarti,
t. y. laikytis specialios dietos.
Mityba pagal diagnozę
Kilus įtarimų, kad negalavimus sukelia nepakantumas kai kuriems
maisto produktams, gydytojas alergologas skiria specialius tyrimus ir kiekvienam
pacientui sudaro individualų valgiaraštį, kuriame nurodoma, ką patartina valgyti
ir kokio maisto vengti.
Kai kuriais atvejais, norint išsiaiškinti, kurie produktai
nesukelia nepageidaujamų reiškinių, pasiūloma laikytis eliminacinės dietos, t.
y. nevalgyti iš pradžių vienokio, paskui – kitokio maisto.
Paskui rekomenduojama išsivalyti organizmą, porą dienų
maitinantis, pavyzdžiui, tik bulvėmis arba ryžiais arba apsiriboti tik arbata.
Tada pamažu į valgiaraštį įtraukiami kiti produktai ir stebima, kaip organizmas
į juos reaguoja.
Taip nustatoma, ką kiekvienam geriausia valgyti. Per tą laiką
(o taip maitintis tenka paprastai pusmetį) organizmo imuninė sistema pailsi ir
tampa nebe tokia jautri įvairiems dirgikliams, todėl racioną galima
paįvairinti.
Labai svarbu, kad, nepaisant įvairių apribojimų ir net kai
kurių produktų atsisakymo, mityba liktų visavertė, netrūktų vitaminų, mineralų
ir kitų būtinų medžiagų.
Šiuo tikslu alergologai pataria netoleruojamus produktus keisti
kitais, nesukeliančiais alerginių reakcijų, pavyzdžiui, vietoj patiekalų iš
kviečių reikia valgyti maistą, kuriame yra kukurūzų miltų arba bulvių, jei
organizmas nesugeba pasisavinti pieno produktų, rekomenduojama vartoti sojų
gaminius, be to, šiuo atveju praverstų ir maisto papildai su kalciu.
Subalansuota dieta
Net išbraukus iš valgiaraščio produktus, kurių organizmas
netoleruoja, iš maisto galima gauti visų normaliai gyvybinei veiklai reikalingų
medžiagų. Todėl pirmiausia reikia prisiminti, kokia turi būti valgio energinė ir
maistinė vertė.
Mitybos specialistai teigia, kad apie 50–60 proc. per dieną
suvalgomo maisto turi sudaryti angliavandeniai, 25–30 proc. – riebalai ir 10–15
proc. – baltymai. O kokius patiekalus valgyti, galite nuspręsti patys, svarbu,
kad būtų išlaikytas šis santykis ir nebūtų vartojami produktai, sukeliantys
alergines reakcijas.
Tikslus šių maisto medžiagų proporcijų laikymasis stiprina
imuninę sistemą ir saugo ją nuo neigiamo kai kurių produktų poveikio.
Viskas apgalvota
Esant alergijai tam tikram maistui kartais pasitaiko, kad
neigiamą organizmo reakciją sukelia net ir visai mažas kiekis tų produktų, kurie
neįeina į per tyrimus nustatytų draudžiamųjų sąrašą.
Gydytojai šį reiškinį vadina kryžmine alergija. Tokiais
atvejais labai veiksminga vadinamoji rotacinė dieta. Jos laikantis 4 dienas
valgomi vienos grupės produktai, kitas 4 dienas – kitos ir t. t. Imuniteto
nealina įvairiarūšiai alergenai ir jis sustiprėja. Suskirstyti maisto produktus
grupėmis gali padėti alergologas. Kai alergenai būna nustatyti, maisto, kuriame
jų yra, nebevalgoma, o valgiaraštis geriausiai turėtų būti sudaromas taip, kad
baltymų, angliavandenių arba riebalų turtingi patiekalai būtų valgomi atskirai.
Per pusryčius geriausia valgyti daug angliavandenių turintį
maistą, per pietus – baltymingą, o vakare – vėl gausų angliavandenių. Riebalais
saikingai praturtinti mitybą galima bet kuriuo metu.
Pravartu žinoti, kad termiškai apdorotame maiste kai kurių
alergenų sumažėja arba jie visai išnyksta, todėl alergiški žmonės turėtų teikti
pirmenybę virtiems arba troškintiems patiekalams, juo labiau kad jie ir lengviau
organizmo pasisavinami.
Be to, asmenys, patiriantys sveikatos sutrikimų dėl alergijos
arba nepakantumo kai kuriems produktams, turi ypač atidžiai skaityti
parduotuvėse perkamo maisto etiketes, nes nepageidaujamų medžiagų gali būti ir
ten, kur jų nesitikima, pavyzdžiui, šokolade, baltoje duonoje kartais būna
riešutų, pieno ir pan.
Parengė I. Maksimovaitė
