Atostogos beveik baigiasi, o mintis apie darbo rutiną kelia siaubą: vėl ankstyvas kėlimasis skambant žadintuvui ir nuolatinis skubėjimas, nesibaigiančios užduotys ir laiko maloniems pomėgiams stoka.
Stresas
Grįžimas į darbą po atostogų, ypač ilgų, organizmui yra didelis sukrėtimas. Pirmosiomis dienomis nemažai žmonių jaučiasi dar labiau pavargę nei prieš išeidami pailsėti.
Medikai tvirtina, kad liūdesys, prislėgta nuotaika ir nuovargis po atostogų glaudžiai susiję su žmogaus fiziologija. Per dvi savaites organizmas vargiai spėja priprasti prie poilsio režimo, ir štai vėl tenka eiti į darbą.
Ir visai nesvarbu, kur ilsėtasi: keliaujant po svečias šalis ar savo vasarnamyje užmiestyje, aplinkos, veiklos pobūdžio, laiko juostų ir daugelio kitų aplinkybių pasikeitimas sukelia stresą ir daro neigiamą įtaką sveikatai.
Kodėl pasijuntama blogiau
Streso po atostogų priežasčių esama įvairių. Visų pirma, tai savo darbo nemėgimas. Jei veikla teikia pasitenkinimą, prie jos sugrįžtama su džiaugsmu ir jokių negatyvių jausmų nepatiriama.
Kai kurių tyrimų duomenimis, sunkiausia vėl įsitraukti į darbą biurų darbuotojams, ypač ekonomistams, buhalteriams, vadybininkams.
Nelengvos pirmosios dienos po vasaros poilsio ir švietimo įstaigų darbuotojams – apie du mėnesius gyvenus lėtesniu tempu sunkiai triūsti visai nesinori.
Prastesnę savijautą taip pat lemia biologinio laikrodžio darbo sutrikimas – pasikeičia miego ir būdravimo metas.
Jei atostogos praėjo kitoje laiko juostoje nei gyvenamosios vietos, dėl dienos ir nakties supainiojimo gali atsirasti širdies skausmai, imti svyruoti kraujo spaudimas, suprastėti atmintis.
Svarbus poatostoginio streso veiksnys – aklimatizacija. Jei ilsimasi Pietų šalyse, organizmas būna priverstas prisitaikyti prie karščio ir drėgmės (ji ypač didelė prie jūros). Bet ir grįžus namo tenka iš naujo pratintis prie kitokių klimato sąlygų. Tai sutrikdo, nors ir laikinai, organizmo veiklos darną, taip pat psichiką.
Ką daryti?
Siekiant, kad po gerai praleisto laiko neužkluptų depresija, verta pasinaudoti psichologų patarimais. O jie siūlo iš kelionės grįžti likus iki atostogų pabaigos bent 3–4 dienoms, kad užtektų laiko priprasti prie miesto klimato sąlygų, taip pat miego ir valgymo režimo.
Pirmąją darbo dieną būtų geriausia tik susipažinti su susikaupusiomis užduotimis ir sudaryti artimiausių veiksmų planą, o ne pulti atlikti kuo daugiau užduočių. Jei įmanoma, kurį laiką reikėtų nevilkėti griežto dalykinio stiliaus drabužių – „demokratiškesnė“ apranga padės neskausmingai suvokti darbo kasdienybės pradžią.
Naudinga kartkartėmis peržvelgti atostogų nuotraukas – tai leis prisiminti ir vėl išgyventi džiaugsmingas emocijas.
Lengviau įveikti aklimatizacijos sunkumus ir grįžti prie įprasto dienos režimo gali pagelbėti ir tinkama mityba – rekomenduojama nevarginti organizmo sunkiai virškinamu maistu, reikėtų gerti pakankamai skysčių.
Taip pat verta daugiau judėti – eiti pasivaikščioti, važinėti dviračiu, bėgioti, plaukioti arba imtis kitokios aktyvios fizinės veiklos.
Psichologai ramina, kad jausti grįžimo po atostogų į darbą stresą normalu 1–3 dienas. Baigiantis pirmajai darbo savaitei bloga nuotaika praskaidrėja savaime. Bet jei pastebima, kad nerimas ir liūdesys nepraeina gerokai ilgiau, reikėtų kreiptis pagalbos į psichologą arba psichoterapeutą.
Parengė A.Gotautaitė
