Malonu atsigaivinti vėsiame vandens telkinyje, pasilepinti karštais saulės spinduliais. Tačiau šiuo metų laiku tyko nemažai pavojų mūsų sveikatai.
Saule lepinkitės saikingai
Saulės spinduliai būtini žmogui: jie padeda organizmui pasisavinti vitaminus C, D, E, riebalus, baltymus, mikroelementus, skatina vadinamųjų laimės hormonų gamybą. Tačiau dėl besaikio buvimo saulėje oda gali nudegti, ištikti šilumos ar saulės smūgis. Pastarasis ištinka tada, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos.
Moterims, kurios rūpinasi savo oda, būtina žinoti, kad saulės spinduliai skatina priešlaikinį odos senėjimą. O svarbiausia, kad dėl besaikio mėgavimosi saule galima susirgti odos vėžiu.
Kai saulėje tenka praleisti ilgiau, gerkite daug vandens, kad prakaituodami neprarastumėte daug skysčių. Pasirūpinkite apsauginėmis priemonėmis nuo saulės, galvą pridenkite kepuraite.
Jei vis dėlto nudegėte odą, atminkite, kad nudegimus puikiai gydo ir naminės priemonės. Nudegimą nuo saulės nesunku atpažinti. Oda būna paraudusi, skausminga. Sunkesniais atvejais būna patinusi, skaudanti, pūslėta (pūslės įvairaus dydžio), svaigsta galva, nėra apetito, pykina, atsiranda drebulys.
Vos tik pajutę, kad nudegėte, atsivėsinkite šaltu vandeniu ar ledo gabalėliais. Šaltis sumažins tinimą ir malšins skausmą.
Jeigu nudegėte visą kūną, pamirkite šaltoje vonioje, į ją įbėrę avižinių miltų. Užplikykite puodelį žaliosios arbatos ir atvėsinkite. Arbatoje pamirkytą audinį naudokite kaip kompresą.
Žaliojoje arbatoje esančios medžiagos padeda apsaugoti odą nuo žalingų ultravioletinių spindulių ir mažina uždegimą. Skaudamą ir nudegusią vietą galite nuraminti pipirmėtėmis. Pasigaminkite pipirmėčių arbatos, ją atvėsinkite ir atsargiai nuplaukite nudegusias vietas.
Nudegusi saulėje veido oda gydoma mėtų arba šalavijų lapų ir žiedų nuoviro, atšaldyto iki kambario temperatūros, kompresais. Jie dedami 4–6 kartus per dieną. Kompresai veikia raminamai, sumažėja skausmas, niežėjimas.
Šalavijų nuoviras ruošiamas taip: 1 valgomasis šaukštas gerai susmulkintų žiedų ir lapų įberiama į indą, užpilama stikline verdančio vandens, paliekama 10–15 min., paskui ant mažos ugnies maišant kaitinama iki užvirimo. Taip paruoštas nuoviras nukošiamas pro tankų sietelį, atšaldomas, vandens įpilama tiek, kad būtų pilna stiklinė, ir naudojamas kompresams.
Iš naminių priemonių esant lengvam nudegimui padeda kefyras, grietinė ar kopūstų sultys su kiaušinio baltymu. Ant nudegusios odos galima uždėti ir žalią tarkuotą bulvę arba odą atsargiai patepti arbūzo minkštimu. Tai sumažins uždegimą.
Jei labai skauda nudegusias vietas, jas galite atsargiai patrinti agurko ar bulvės griežinėliais. Šiose daržovėse esančios medžiagos atvėsina nudegusią vietą ir padeda sumažinti tinimą. Ant nudegusios odos uždėta sutarkuotų morkų arba sutrintų petražolių lapų tyrelė paskatina jos regeneraciją.
Nudegus saulėje būtina gerti daug vandens, rekomenduojama dėvėti natūralaus pluošto, šviesius, laisvus, gerai prakaitą praleidžiančius drabužius.
Pasirūpinkite akimis
Bene didžiausias akių priešas saulėtą dieną – ultravioletiniai spinduliai. Dėl jų galima susirgti katarakta ar kitomis akių ligomis. Kai ultravioletinis spinduliavimas itin intensyvus, o žmogus nesiima jokių apsaugos priemonių, gali nudegti jo akių ragenos.
Kilus ragenos uždegimui, dirginamos ten esančios nervų galūnėlės, todėl akys ima refleksiškai ašaroti, bijo šviesos, prasideda vokų spazmai. Prasidėjus ragenos uždegimui, ji tampa drumsta, gelsva ar pilkšva. Jei žmogus numoja ranka ir nesikreipia į medikus, ragena gali suplonėti ar netgi plyšti. Jeigu akys bijo šviesos, jas skauda, sutriko regėjimas, o jausmas toks, jog yra svetimkūnis, būtina kreiptis į gydytoją oftalmologą.
Taigi pasirūpinkite savo akių sveikata – nešiokite saulės akinius, akis nuo spindulių galite pridengti ir plačiakrašte skrybėle, kepuraite su snapeliu.
Vandens malonumais mėgaukitės atsakingai
Karštomis vasaros dienomis labai norisi atsigaivinti vandenyje. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad neatsargiai elgiantis yra didelis pavojus susižaloti ar net nuskęsti. Dažniausios skendimo priežastys yra alkoholio bei vaistų poveikis, traukuliai, nelaimingi atsitikimai plaukiojant valtimi, nepakankama vaikų priežiūra ir, aišku, neapskaičiuoti šuoliai į vandenį.
Vanduo pavojingas tuo, kad net nedidelis jo kiekis, patekęs į burną, sukelia gerklų spazmą. Skęstančiajam dėl deguonies trūkumo praradus sąmonę, 90 proc. atvejų gerklų mėšlungis atsipalaiduoja, ir vanduo patenka į kvėpavimo takus. Įkvėptas vanduo sukelia bronchų spazmą ir tiesiogiai pažeidžia plaučius – vystosi plaučių edema (tinimas) ir kitos komplikacijos.
Dažniausiai mirties priežastys būna dėl uždusimo įkvėpus, prigėrus vandens ar dėl gerklų mėšlungio, taip pat gali būti dėl kaklo slankstelių lūžimo, galvos traumos, širdies sustojimo.
Būtina mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Jei priplaukti prie nukentėjusiojo neįmanoma, nuo kranto ar iš valties skęstančiajam numeskite ilgą virvę ar lyną. Skubėkite iškviesti greitąją pagalbą.
Jei pavyko pasiekti nukentėjusįjį, imkitės gaivinimo. Jeigu žmogus nekvėpuoja, būtina įsitikinti, ar kvėpavimo takai praeinami, ir pagal galimybę išlaisvinti juos – nukentėjusįjį paversti, ypač jeigu jis skendo, o ne patyrė kaklo traumą.
Taip pat būtina išvalyti kvėpavimo takus, jei juose yra smėlio ar dumblo. Įtariant kaklo traumą, krante svarbu jį sutvirtinti, įvertinti sąmonės būklę, kvėpavimą, širdies darbą, jei jų nėra, pradėti gaivinti kvėpuojant burna į burną arba burna į nosį. Dėl galimos kaklo traumos gaivinimas atliekamas stengiantis išlaikyti kaklą neutralios padėties, neatlošiant galvos.
Saugokite širdį
Žmogaus organizmui staiga pakilusi oro temperatūra, ypač jeigu drėgna, gali būti žalinga. Tai itin pavojinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Mat organizmui tenka didelis krūvis vėsinti pakilusią kūno temperatūrą, ir tai sukelia stresą širdžiai bei kraujagyslių sistemai.
Dėl organizme vykstančių pokyčių gali vystytis širdies išemija, gali ištikti širdies infarktas. Todėl tie, kuriems jau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, turi būti atsargūs, vengti karštos saulės. Ypač svarbu, kad karštą vasaros dieną žmonės, kuriems paskirti medikamentai, nepamirštų jų vartoti. Kartais išėję į paplūdimį pamiršta pasiimti vaistus, tad adaptacija būna dar sudėtingesnė.
Karščio reikėtų saugotis visiems, kam per 50 metų, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Pajutus tankesnį širdies plakimą, skausmą širdies plote, būtina kreiptis į gydytoją.
Gamtos vitaminai
Vasarą norite pagerinti savo mitybą ir papildyti vitaminų atsargas? Tai paprasta. Kasdien suvalgykite po puodelį ar bent saują šviežių uogų.
Mėgaukitės braškėmis, mėlynėmis, žemuogėmis, avietėmis, gervuogėmis. Uogose esančios medžiagos sustiprins jūsų kūno audinius, gerokai sumažins su amžiumi susijusių ligų riziką. Be to, uogose itin mažai cholesterolio. Jeigu nuolat vartosite šias vasaros gėrybes, gerokai sumažės kai kurių vėžio formų tikimybė.
Braškės ne tik labai gardžiai kvepia, yra saldžios bei sultingos, visai nekaloringos, bet ir itin naudingos sveiktai. Manoma, kad kuo ryškesnė braškių spalva, tuo stipresnės jų gydomosios savybės.
Šiose uogose daug geležies, jodo, magnio, kalcio, kalio, A ir B grupės vitaminų. Penkiose vidutinio didumo uogose vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine. O vitamino E daugiau negu vyšniose, trešnėse, raudonuosiuose serbentuose, bananuose.
Be to, braškėse yra daug vienos maloniausių mūsų organizmui medžiagų – endorfinų, kurie gerina nuotaiką. Tad šios gardžios uogos – puikus antidepresantas.
Braškės saugo širdį, stiprina kaulus, stimuliuoja žarnyno ir tulžies pūslės veiklą. Jas ypač sveika valgyti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, anemija, užkietėjus viduriams. Braškėse esantis magnis stiprina kaulus, padeda varginant mėšlungiui. Šios uogos apsaugo nuo trombų susidarymo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Maža uoga – didelė jėga
Žemuogės mėgstamos todėl, kad yra labai saldžios ir kvapios. Tačiau jau labai seniai žinomos ir gydomosios šių mažų uogyčių bei jų lapų savybės. Kodėl sveika valgyti žemuoges? Šiose uogose yra baltymų, riebalų, angliavandenių, daug fosforo, geležies, vitamino C. Taip pat jose yra nedidelis kiekis beta karoteno (provitamino A), vitaminų B1, B2, B6, K, E.
Žemuogių rekomenduojama valgyti sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis, jei tulžyje ar šlapimo pūslėje yra akmenų. Taip pat jos spartina kraujo apytaką ir medžiagų apykaitą.
Žemuogės itin naudingos sergant cukriniu diabetu, peršalimo ligomis. Šios uogos sumažina insulto tikimybę. Šviežios žemuogės panaikina nemalonų burnos kvapą, dantenų uždegimą. Manoma, kad valgant šias uogas tirpsta dantų akmenys.
Bene gardžiausios miško uogos – mėlynės. Jose labai daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Mėlynėse daug vitaminų A, E, B1, B2, PP, gausu kalio, fosforo, kalcio. Uogose esantys fitoncidai neleidžia žarnyne apsigyventi ligas sukeliančioms bakterijoms. Labai daug mėlynėse ir geležies. Jose yra antioksidantų, saugančių ląsteles ir membranas nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Nuolat valgant mėlynes atsigauna pavargusios ir paraudusios akys. Šios uogos gerina ir regėjimą.
Mėlynės labai tinka ūminėms ir lėtinėms virškinimo trakto ligoms, ypač viduriavimui, gydyti, puikiai sureguliuoja skrandžio ir žarnyno veiklą.
Parengė K.JUŠKAITĖ
