Odą tose vietose, kur pulsuoja kraujas (smilkiniuose, ties riešais, vidinėje kelio pusėje), patrinkite ledo gabalėliu – atsigaus visas kūnas.
Jei peršti akis, dėkite ant jų žolių pavilgus. Šaldytuve visada turėkite ramunėlių nuoviro ar nestiprios arbatos, joje pamirkykite vatos gabalėlius, nuspauskite ir 10 minučių palaikykite ant užmerktų akių.
Karščio poveikį organizmui nuslopinsite apvynioję rankšluosčiais blauzdas. Du medvilninius rankšluosčius palaikykite lediniame vandenyje, nugręžkite ir apvyniokite jais blauzdas. Procedūrą kartokite tol, kol atsigausite nuo karščio.
Karštą vasaros dieną atgaivina karšta arbata su citrina. Iš pradžių šiek tiek padidėja kūno temperatūra, bet laikui bėgant kūnas atvėsta, organizme palaikomas vandens ir druskų balansas.
Žalioji arbata ne tik malšina troškulį, bet ir palaiko vandens bei druskų balansą, suteikia jėgų. Be to, žalioji arbata pasižymi baktericidiniu poveikiu, todėl tai puiki profilaktinė priemonė gydant žarnyno infekciją.
Dar vienas puikus gėrimas karštą vasaros dieną – mineralinis vanduo. Tik pirmiausia reikia jį nugazuoti, nes angliarūgštė gali suerzinti skrandžio gleivinę. Gazuotų gėrimų negalima gerti sergant skrandžio gastritu, erozija ar opalige.
Patariama gerti ir vėsų virintą vandenį su citrina ar apelsinu.
Troškulį numalšina ir šviežiai išspaustos sultys. Tačiau tirštos ir saldžios (abrikosų, slyvų, persikų) troškulį tik didina.
Kartu su karštu oru atsiradus skrandžio ar žarnyno negalavimams išsivirkite džiovintų vaisių nuoviro. Šis nuoviras ne tik malšina troškulį, bet ir teigiamai veikia virškinimo organus bei visą organizmą: pavyzdžiui, vyšnių nuoviras skatina skrandžio sulčių gaminimąsi, džiovintų slyvų laisvina vidurius, džiovintų abrikosų šiek tiek silpnina žarnyno peristaltiką ir teigiamai veikia širdies-kraujagyslių sistemą.
Parengė L.ŽUKAITĖ
