Pasaulio banko „Ease of Doing Business“ reitinge Lietuva šiemet šoktelėjo dešimčia laiptelių aukštyn – į 17 vietą – ir pralenkė Estiją (22) bei Latviją (24). Nuveiktas didelis darbas gerinant verslo sąlygas. Bet artėjant laikui, kai šalis prisijungs prie euro zonos, kyla natūralus klausimas: ar tai jau maksimalus konkurencingumo įvertinimas mūsų šaliai? Jei ne, kaip pasiekti daugiau?
Panagrinėjus reitingo struktūrą matyti, kad šį tą nuveikti vis dar galime, nors yra ir tokių sričių, kuriose esminių poslinkių aukštyn sunku tikėtis. Pavyzdžiui, pagal naujo vartotojo prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį esame 75-i. Taip yra todėl, kad jį vertinant didelę įtaką turi suminis prisijungimo prie tinklo laikas. Lietuvoje tam prireikia 148 dienų, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių vidurkis – tik 89 dienos.
Didžiąją to laiko dalį tenka laukti bendrovės „Lesto“ veiksmų: 21 diena numatyta techninėms sąlygoms parengti ir leidimams išduoti, 90 dienų prijungimo prie tinklo sutarčiai pasirašyti ir darbams atlikti, dar 7 dienos tiekimo sutarčiai pasirašyti ir skaitikliui įrengti. Likusį laiką užima projektavimas ir projekto derinimas, patikrinimas bei sertifikavimas.
Žvelgiant į kitas šio rodiklio sudedamąsias dalis (procedūrų skaičių ir sąnaudas) Lietuva atitinka EBPO vidurkį ar net atrodo geriau. Klausimas paprastas: ar „Lesto“, nepažeisdama saugumo reikalavimų, gali gerokai (pavyzdžiui, dvigubai) paspartinti savo darbą? Jei ne, tuomet nelabai ką galima nuveikti šioje srityje.
Pagal investuotojų apsaugos rodiklį esame 68-i. Jo esmė – kiek skaidrūs susijusių šalių sandoriai, kiek akcininkai pajėgūs skųsti vadovų veiksmus ir prisiteisti atlyginimą dėl jų veiksmų sukeltos žalos. Analizuojant išsamiau matyti, kad, pavyzdžiui, išplėtus mažiau nei 10 proc. įmonės akcijų dalį turinčių akcininkų galimybes susipažinti su visais bendrovės dokumentais ir informacija bei skirti patikrinimą, taip pat sugriežtinus vadovų atsakomybę už bendrovei ir akcininkams padarytą žalą, Lietuvos vertinimas pastebimai pagerėtų.
Jau senokai kalbama, kad įmokų „Sodrai“ administravimą reikia perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pagal mokesčių rodiklį Lietuva 56-a. Rezultatą gerina tai, kad visus mokesčius galime deklaruoti internetu. O blogina jiems apskaičiuoti reikalingas laikas – 175 valandos. Net 58 valandų reikia skirti pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) apskaičiuoti. Gaila, bet būdama ES narė Lietuva negali gerokai supaprastinti PVM apskaičiavimo tvarkos. Kita vertus, ir kitos išsivysčiusios šalys turi PVM, vadinasi, jam apskaičiuoti skiria panašų laiką.
Tačiau šios srities „rekordininkė“ Lietuvoje yra „Sodra“. Įmokas jai apskaičiuoti užtrunka net 85 valandas, o galimybių tobulėti yra itin daug. Jau senokai kalbama, kad įmokų „Sodrai“ administravimą reikia perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei ir įmokas „Sodrai“, ir gyventojų pajamų mokestį administruotų ta pati institucija, neabejotinai suartėtų tiek šių mokesčių bazės, tiek bendri mokesčių deklaravimo, mokėjimo terminai. Atitinkamai sumažėtų ir jiems apskaičiuoti reikalingas laikas.
Pagal bankroto procedūrų rodiklį šalis užima 44 vietą. Atrodo, kad didelę neigiamą įtaką daro tai, kad Lietuvoje bankrutuojanti įmonė dažniausiai išparduodama po gabalėlį, jos veiklos tęstinumo atvejai reti, o ir galimybės tai padaryti – ribotos. Valstybės, kuriose vykstant bankroto procesui realiai išsaugomas toliau veikiantis verslas, gauna aukštesnį reitingo balą. Norint rodiklį pagerinti iš esmės, reikėtų ir radikalių pokyčių, bet kyla klausimas, ar tai realu artimiausiu metu.
Statybos leidimų išdavimo srityje Lietuvai tenka 39 vieta, nes aukščiau reitinge esančioms valstybėms nusileidžiama daugiausia dėl procedūrų (leidimų, suderinimų ir kitų veiksmų) skaičiaus. Mūsų šalyje reikia atlikti 18 skirtingų procedūrų, o EBPO vidurkis – 13. Nesunku pastebėti, kad šioje srityje dar yra galimybių gerinti tiek sąlygas verslui, tiek patį reitingą.
Galiausiai kreditavimo sąlygos, pagal kurias mums tenka 28 vieta pasaulyje. Šį rodiklį galima pagerinti sustiprinant kreditorių apsaugą. Bet tam reikia toliau keisti teisės aktus ir didinti viešų registrų aprėptį.
Apibendrinant galima remtis posakiu „tobulumui ribų nėra“, o keletas žemai kabančių vaisių vis dar gali būti nuskinti. Nors kai kuriose srityse galimybės siekti geresnių rezultatų beveik išsemtos, tai nereiškia, kad galima užmigti ant laurų. Šis reitingas – tai nuolatinės valstybių varžybos. Jeigu nieko nedarysime, gana patogioje 17 vietoje ilgai neišsilaikysime. Tai nereikštų prastėjančių sąlygų verslui, bet aukšta vieta labai naudinga mažos valstybės reklamai ir vien dėl to verta stengtis.
Prieš akis – stiprios valios pakylėti antakiai, tiesus žvilgsnis, žili ūsai. Solidžiai išblukęs grafo Zeppelino portretas ant vokiško restorano sienos Vilniaus senamiestyje. Šventas kryžiuotis, paaukojęs savo vardą XX a. lietuvių virtuvei. Po juo, it visko mačiusios vokiečių kalbos mokytojos, dvi moterys stebėjo mane stebintį vokiškumo simbolius ant sienų.
