„Kepenys tyli tol, kol trunka jų kantrybė“, – jau prieš kelis tūkstantmečius rašė Hipokratas.
Nuo Hipokrato laikų žmonių elgesys su savo kepenimis nė kiek nepagerėjo – veikiau priešingai. Ypač negailestingai jas išnaudoja didmiesčių gyventojai. Kaip apsaugoti mūsų organizmo filtrą nuo nepakeliamų krūvių?
Mes, miestiečiai, gyvename itin agresyvioje aplinkoje. Ji – didžiulis stresas ne tik mūsų nervų sistemai, bet ir visam organizmui. Pagalvokime patys: kvėpuojame užterštu oru, geriame valytą vandenį iš čiaupo, užkandžiaujame, kai tik pasitaiko proga, gana reguliariai vartojame alkoholį ir rūkome. Kasdien visa tai nenutrūkstamu srautu liejasi į mūsų kūną. Ir didžiausias krūvis tenka kepenims – vienintelei mūsų apsaugai, neleidžiančiai kenksmingoms medžiagoms ir toksinams patekti į kraują.
Ironiška, bet sunkiausiai dirbantis mūsų organas yra pats tyliausias. Kepenys išties, kaip ir sakė Hipokratas, kenčia iki paskutinės akimirkos. Ir kai pasireiškia kepenų ligos požymių, užsiimti profilaktika jau būna per vėlu.
Organizmo sargės
Kad įsivaizduotumėte, kiek kenksmingų medžiagų išfiltruoja kepenys, pakaks žinoti vieną faktą: neturėdamas to organo žmogaus organizmas būtų apnuodytas ir žūtų per kelias valandas.
Šis organas atlieka daugiau kaip 500 gyvybinių funkcijų. Gamta apdovanojo kepenis unikaliais gebėjimais, pavyzdžiui, regeneravimo: net jei suirę daugiau kaip 70 procentų kepenų audinių, jos dar gali atsigauti. Teoriškai. Nes nesveikas gyvenimo būdas, netinkama mityba, stresai silpnina kepenų regeneracines savybes. Todėl kepenų disfunkcija vis dažniau tampa įvairiausių sveikatos sutrikimų – alergijų, diabeto, nutukimo, kraujo ir širdies ligų – priežastimi.
Civilizacijos gėrybės žudo kepenis
Alkoholis – didžiausias kepenų priešas. Etilo spiritas aktyvuoja kepenų audiniuose fibrogenezę. Būtent alkoholio veikiamos kepenų ląstelės pradeda gaminti kolageną ir prasideda hepatocitų (pagrindinių kepenų ląstelių, sudarančių iki 80 procentų kepenų masės) nekrozės ir fibrozės procesai. Viskas baigiasi tuo, kad veiksnusis kepenų audinys pakeičiamas visiškai beverčiu jungiamuoju arba randiniu audiniu. Rezultatas – riebalinė hepatozė, cirozė ir kitos labai pavojingos ligos.
Nikotinas kepenims – ne draugas. Rūkantiesiems kepenų ligų eiga būna daug ūmesnė. O stipriųjų gėrimų ir nikotino derinys itin kenkia net sveikoms kepenims, ką jau kalbėti apie pasiligojusias.
Rūkymas skatina gaminti daugiau citokinų – imuninės sistemos hormonų, reaguojančių į uždegimus. Jie pažeidžia kepenų ląsteles.
Cigarečių dūmuose esančią ciano vandenilio rūgštį kepenys neutralizuoja ir paverčia kita nuodinga medžiaga – kalio rodanidu, kuris paskui išsiskiria organizmo su seilėmis maždaug penkias dienas. Cigarečių dūmuose esančios medžiagos ilgainiui toksiškai paveikia kepenis.
Greitasis maistas irgi yra nuodas. Kai greitas maistas – kasdienė valgiaraščio dalis, vos per vieną mėnesį kepenyse įvyksta reikšmingų pakitimų. Patys pavojingiausi greitojo maisto restoranų patiekalai, anot specialistų, yra tešloje kepta vištiena ir žuvis, krevetės, skrudintos bulvytės. Tokiam maistui gaminti sunaudojami didžiuliai kiekiai aliejaus, druskos ir cukraus. Todėl pernelyg įjunkus į greitąjį maistą gali išsivystyti nealkoholinis kepenų suriebėjimas.
Maisto priedai, pavyzdžiui, įvairių produktų, gėrimų dažikliai ir kiti E, aktyviai šalina iš organizmo maistingąsias medžiagas (angliavandenius, baltymus, riebalus ir kt.), magnį, folatus, vitaminą B6. Be to, gali sukelti kepenų, inkstų ir kitų organų ligas.
Vaistai irgi gali pažeisti kepenis. Medikų teigimu, apie 20 proc. žmonių, vartojančių vienokius ar kitokius vaistinius preparatus, kenčia šalutinį jų poveikį. Ir dažniausiai jis susijęs su kepenimis.
Oficialiai yra užregistruota daugiau kaip tūkstantis vaistų, galinčių neigiamai paveikti kepenis. Todėl būtina labai atidžiai skaityti informacinius lapelius ir aptarti su gydytoju kiekvieno preparato saugumą. Būna, kad per gydymo kursą gydytojas dar skiria ir kepenis palaikančių vaistų.
Kepenų neskauda – jos tiesiog „išsijungia“
Kepenyse nėra nervų galūnėlių, todėl net šiam organui pasiligojus jokio skausmo paprastai nejaučiama. Čia ir yra didžiausias pavojus: laiku pajusti kepenų ligą beveik neįmanoma. Jeigu jūsų gyvenimo būdas toli gražu nėra idealus, tai jau priežastis labiau rūpintis savo kepenimis ir nelaukti jokių įspėjamųjų signalų.
Suprantama, ne kiekvieno valios jėgoms būti sveikuoliu 365 dienas per metus, tačiau pasistenkite bent surengti iškrovos mėnesį – savotiškas atostogas savo kepenims. Per tas keturias savaites visiškai atsisakykite konditerijos kepinių, šviežios duonos, riebaus pieno ir kefyro, grietinės, riebios žuvies ir mėsos, grybų, gazuotų gėrimų, šokolado ir, žinoma, alkoholio. Kepenys bus jums labai dėkingos, jeigu jūsų valgiaraštyje bus kuo mažiau riebaus maisto. Mėsą, žuvį, daržoves geriau virkite, gaminkite ant garų ar troškinkite, nei kepkite (nors virtą mėsą ir žuvį galima šiek tiek apkepinti).
Miestų gyventojams sudėtinga nuolat laikytis sveiko gyvenimo būdo reikalavimų. Mes visi skubame – tai į darbą, tai iš jo, o dar reikia vaikus pasiimti iš darželio ar mokyklos, užsukti į parduotuvę… Kai galų gale parvelkame kojas iki namų slenksčio, iš nuovargio nebežiūrime, ką dedame į skrandį. Kad bent kiek atsipalaiduotume, išgeriame butelį alaus ar taurę vyno. Kartais dvi. Štai dėl ko, specialistų teigimu, mums visiems būtina papildoma kepenų apsauga – įskaitant periodišką kepenų funkciją palaikančių preparatų vartojimą. Tinkamai gydytojo parinktas vaistas padės apsaugoti hepatocitus nuo pažeidimų, pristabdys jungiamojo audinio kepenyse susidarymą, skatins regeneracinius procesus, gerins kraujotaką, taigi ir kepenų funkciją.
Geriausi produktai
Šiais laikais daug žmonių turi didesnių ar mažesnių problemų dėl kepenų. Kai kurie apie tai nė neįtaria. Nors apie pavojų gali įspėti tokie paprasti organizmo signalai, kaip dažnas pilvo pūtimas, sunkus riebaus maisto virškinimas, gastroezofaginis refliuksas ir „degantis“ rėmuo, pigmentinės dėmės, aknė, gausesnis prakaitavimas.
Specialistai yra sudarę sąrašą produktų, aktyvuojančių kepenų fermentų gamybą, padedančių joms natūraliai apsivalyti ir net atliekančių už organą dalį jo darbo, šalinančių šlakus ir toksinus.
Česnakai. Juose yra beveik visų kepenų fermentams suaktyvinti, atsikratyti toksinų reikalingų medžiagų. Be to, česnakuose labai daug alicino ir seleno, padedančių kepenims apsivalyti.
Turėkite omenyje, kad alicino (vienos stipriausių antibakterinį poveikį turinčių gamtoje randamų medžiagų) kiekis česnakuose keliskart padidėja, jeigu jo skilteles susmulkinate arba sutraiškote ir kurį laiką paliekate.
Greipfrutai. Dėl didelio vitamino C ir antioksidantų kiekio greipfrutai greitina kepenyse vykstančius natūralius apsivalymo procesus. Nedidelė stiklinė šviežiai spaustų greipfrutų sulčių pagausins detoksikacinių fermentų kiekį kepenyse, o tai labai svarbu, nes minėti fermentai padeda atsikratyti ir kancerogenų.
Burokėliai ir morkos. Tiek vieni, tiek kiti šakniavaisiai garsėja didele flavonoidų ir beta karoteno koncentracija. Valgydami šviežias morkas ir burokėlius, gerdami jų sultis, stimuliuosite kepenų funkciją bei jų apsivalymą. Ypač stipriu detoksikaciniu poveikiu pasižymi šviežios burokėlių sultys – ir dėl šios priežasties jų nederėtų gerti itin daug.
Žalioji arbata. Kepenims patinka daug antioksidantų turintys produktai, o žalioji arbata – vienas iš jų: joje gausu katechinų. Šie organiniai junginiai padeda normalizuoti kepenų darbą, švelniai detoksikuoja.
Žalios lapinės daržovės. Vienas patikimiausių žmogaus sąjungininkų kovoje už „švarias“ kepenis. Lapines daržoves (įvairias salotas, špinatus, net kiaulpienių lapus) galima valgyti ir šviežias, ir termiškai apdorotas, ir spausti sultis. Jose yra labai daug chlorofilo, šalinančio iš kraujo toksinus, sunkiuosius metalus, aktyvuojančio apsauginius kepenų mechanizmus.
Avokadai. Šie vaisiai garsėja teigiamu poveikiu odai, širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau kepenims avokadai taip pat naudingi. Juose yra ypatingų medžiagų, padedančių organizmui gaminti glutationą – bene vertingiausią ir stipriausią viso organizmo antioksidantą, galinčio pašalinti iš kepenų toksinus.
Obuoliai. Dėl juose esančio didelio pektino kiekio obuoliai geba „surišti“ toksinus ir taip išvalyti mūsų virškinimo traktą. Tai palengvina ir kepenų darbą, sumažina joms tenkantį krūvį, todėl pasistenkite laikytis senos geros sveikuolių taisyklės – kasdien suvalgyti bent po vieną obuolį.
Alyvuogių aliejus. Šaltai spaustas alyvuogių, kanapių ar sėmenų aliejus, vartojamas nuosaikiai, labai sveikas kepenims. Aliejus užtikrina reikiamas atsargas lipidų, padedančių organizmui šalinti toksinus. Tai palengvina kepenų darbą, ir jos bus dėkingos, jeigu salotas kuo dažniau gardinsite aliejumi, o ne riebia grietine ar majonezu.
„Alternatyvios“ kruopos. Bolivinių balandų ar sorų kruopos dar retos viešnios ant mūsų stalo, tačiau jos, kaip ir paprasčiausi grikiai, neturi gliuteno – baltymo, pridarančio daug nemalonumų kepenims.
Žiediniai kopūstai ir brokoliai. Kryžmažiedžių šeimai priklausančios daržovės didina kepenų fermentų gamybą, o jie padeda organizmui atsikratyti kancerogenų ir kitų toksinų – taigi gerokai sumažina onkologinių ligų riziką.
Citrinos. Jose gausu vitamino C, galinčio „surišti“ toksines medžiagas į junginius – tai palengvina jų pašalinimą iš organizmo. Net nedidelis kiekis šviežiai spaustų žaliųjų ar geltonųjų citrinų sulčių rytais padeda stimuliuoti kepenų darbą.
Graikiniai riešutai. Jie mūsų organizmui tiekia didelius kiekius aminorūgšties arginino ir padeda kepenims pašalinti amoniaką. Graikiniai riešutai taip pat turtingi glutationo ir omega-3 riebiųjų rūgščių, palaikančių normalią kepenų detoksikacijos funkciją.
Kopūstai. Kad ir kaip paruošta – ar išvis neparuošta, ši daržovė padeda aktyvuoti du svarbiausius kepenų fermentus, šalinančius toksinus.
Ciberžolės. Kepenims tai – mėgstamiausi prieskoniai. Ciberžolės pagelbėja joms apsivalyti, didina fermentų gamybą ir taip padeda aktyviai šalinti iš organizmo kancerogenus.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
