Natūralūs senėjimo procesai atsispindi ne tik veide ir kūne. Apie vykstančius pokyčius organizme išduoda ir mūsų balsas.
Sudėtingas instrumentas
Balsas – tai garsas, kurį skleidžia žmogus, naudodamas gerklose esančias balso klostes dainuoti, kalbėti, rėkti, juoktis ir pan. Balso klostės, prisidedant liežuviui, dantims ir lūpoms, gali sukurti daug įvairių skirtingų garsų. Ypač tai pastebima kalboje, kur smulkūs balso niuansai gali iš esmės pakeisti sakomo teiginio reikšmę.
Tai gali būti tiek smulkūs individualių garsų pakitimai, tiek ir bendras kalbėjimo tonas, kuris gali parodyti, jog ištarta frazė yra klausimas, nors to nematyti gramatiškai, taip pat išreikšti kalbėtojo požiūrį apie kalbėjimo objektą.
Žmogaus balsas yra sudėtingas instrumentas ir turi labai plačias galimybes. Balso klostės gali įsitempti ir atsipalaiduoti, keisti savo storį, oras gali būti iškvepiamas per jas įvairiu slėgiu, liežuvio, lūpų ir dantų padėtis gali koreguoti garsą, krūtinės ir gerklų forma bei įvairių raumenų įtempimas taip pat gali pakeisti balsą. Kiekvienas iš šių veiksmų atitinkamai keičia balso aukštį, tembrą, garsumą ar toną. Tačiau su laiku ir šis unikalus instrumentas ima keistis – juntamas girgždesys, šiurkštumas, balsas gali keliais pustoniais pažemėti, paplonėti. Šie pokyčiai dažnai sukelia daug neigiamų emocijų žmogui.
Dar smarkiau tokie balso pakitimai smogia dainininkams, savo balsą naudojantiems kaip darbo įrankį.
Medikai pataria dainuoti
Pagyvenusio žmogaus balsas silpnas, gergždžiantis, nes sensta ne tik raumenys, bet ir balso stygos. Balso stygos – dvi tamprių raumenų klostės, tarp kurių yra kremzlė, padedanti išgauti garsą. Su laiku mažėja kremzlės elastingumas, ji plonėja, todėl balso stygų vibracijos tariant garsą silpnėja, darosi nestabilios. Todėl po 70 metų vyrų balsas tampa drebantis. Moterims hormonas estrogenas saugo kremzlę, stabdo balso pokyčius, bet stingant šio hormono balso stygos gali paburkti, tada balsas pažemėja.
Medikai pataria… dainuoti. Anot jų, dainavimas stiprina balso stygas. Tiesa, laikysena turi būti taisyklinga, nes pasilenkus keičiasi ir balso trakto padėtis. Jei sunku giliai įkvėpti, balso stygoms reikia daugiau pastangų garsui išgauti. Ne veltui operos dainininkų laikysena taisyklinga, ji padeda išsaugoti gamtos dovaną – žavų balsą iki gilios senatvės.
Beje, su amžiumi mažėja liaukų, išskiriančių seiles aplink balso stygas, aktyvumas. Jei seilių per mažai ar jų nėra, kyla noras atsikrenkšti. Balso stygas saugo skysčiai – per dieną reikia išgerti mažiausiai litrą vandens. Balso stygas suteps paprastos inhaliacijos – pakvėpuokite virš puodelio su garais.
Išduoda ligas
Balso pokyčiai gali išduoti ir užklupusias ligas. Padidėjęs rūgštingumas yra viena iš dažniausių balso pokyčių priežasčių, nesusijusi su peršalimu ar kvėpavimo takų ligomis. Kuo virškinimo sistema susijusi su balsu?
Burna ir gerklė priklauso ir kvėpavimo, ir virškinimo sistemai. O gerklos su antgerkliu atskiria šias dvi funkcijas ir orą paskirsto į tolimesnius kvėpavimo takus, o maistą – į virškinimo traktą. Net mažiausias rūgšties kiekis, patekęs ant antgerklio, gali jį sudirginti. O toliau rūgštis keliaus į gerklas, gerklę, pradės dirginti užpakalinę balso stygų dalį.
Gali išsivystyti vadinamasis refliuksinis laringitas: gerklė ir aplinkiniai audiniai paraus, vyraus uždegimas, audinių pokyčiai. Kartais tokia diagnozė vadinama ir netipine gastroezofaginio refliukso liga.
Įdomu ir tai, kad su rūgštiniu refliuksu susijęs balso klosčių uždegimas gali išsivystyti net nejaučiant padidėjusio rūgštingumo, maudimo už krūtinkaulio. Kita dalis pacientų vis dėlto jaučia diskomfortą skrandyje, deginimo pojūtį, rūgšties skonį burnoje ir… nemalonius balso pakyčius.
Refliuksas turi įtakos balso šiurkštėjimui, aštrėjimui, nesusijusiam su šaltu oru ar peršalimu. Rūgštys dirgina gerklas, skatina raumenų susitraukimus. Atsiranda kosulys. Balsas kimsta, gerklėje jaučiamas gumulas, dūrimo jausmas, pasidaro sunku ryti. Galima padidėjusi sekrecija iš nosies, nors nėra slogos simptomų ir ji neužsikimšusi, mat taip organizmas ginasi – bando drėkinti gerklę bei apsaugoti ją nuo per rūgštaus turinio.
Daugeliui žmonių dėl refliukso balsas tampa žemesnis. Jie negali dainuoti aukštų natų, nors seniau tai buvo įmanoma. Sunku balsą „atgauti“ anksti iš ryto, mat horizontalioje padėtyje (miegant) rūgštis labiau linkusi išeiti iš skrandžio. Nuolatinis skrandžio rūgšties atpylimas, dirginimas gali ilgam pažeisti balso stygas.
Nediagnozavus ir nesprendžiant problemos, situacija gali tik blogėti. Štai ant balso klosčių gali susiformuoti granuloma, netgi išsivystyti gerklų vėžys. O laiku susizgribus ir aplankius specialistus, dažniausiai pakanka medikamentinio gydymo antacidais bei pakeisti mitybos įpročius – vengti alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų, persivalgymo, nevalgyti vėlai vakare ir pan.
Skydliaukės funkcijų sutrikimas paveikia visą organizmo pusiausvyrą: tiek chemines reakcijas, tiek mūsų emocijas. Esant hipertiroidizmui, skydliaukės funkcija itin suaktyvėja, padidėja skydliaukės hormonų sekrecija. Balsas gali drebėti, silpnėti, prastėja kvėpavimo kokybė. Hipertiroidizmas gydomas arba chirurginiu būdu, arba radioaktyviuoju jodu.
Jei staiga, netikėtai pasikeičia balsas, į tai būtina atkreipti dėmesį. Štai ankstyvosiomis gerklų vėžio stadijomis gerklėje besiformuojantys augliai gali turėti įtakos staigiam balso pokyčiui be jokių kitų priežasčių. Taip nutinka todėl, kad besiformuojantys dariniai veikia balso klosčių vibraciją. Atsiranda švokštimas, kimimas, kuris progresuoja ir nesiliauna ilgesnį laiką. Sunku ryti maistą ir nuolat jaučiamas stiprus gerklės skausmas. Skausmas apima ne tik gerklę, bet ir ausų sritį, kaklą, jaučiamas gumulas gerklėje.
Susidūrus su šiais simptomais, rekomenduojama kreiptis į otorinolaringologą. Mat tikimybė išgydyti anksti diagnozuotą gerklų vėžį didelė. Žinoma, balso pasikeitimui įtakos gali turėti įvairios kvėpavimo takų ligos: laringitas, faringitas, sinusitas, tracheitas, bronchitas, bendras peršalimas. Dažniausiai čia balso pokyčius užgožia kiti vyraujantys simptomai: gerklės skausmas, bėganti arba užsikimšusi nosis, kosulys, temperatūra, drebulys.
Parengė L. Juškaitė
