Pagal plaukų, odos ir nagų būklę tradicinės Indijos medicinos atstovai gali išsamiai papasakoti apie žmogų varginančius negalavimus. Bet ir nestudijavus ajurvedos apie kiekvieno asmens sveikatą galima sužinoti vien iš jo plaukų išvaizdos.
Jei jie sausi, o galiukai išsišakoję, labai gali būti, kad išsekusios organizmo geležies ir vario atsargos, o tai – mažakraujystės priežastis. Dėl geležies trūkumo galvos oda nepakankamai aprūpinama deguonimi, todėl nukenčia plaukų folikulai ir plaukai darosi silpni. Šiuo atveju padėti gali maisto papildų su geležimi vartojimas (šį cheminis elementą geriau pasisavinti padeda kartu geriamos apelsinų sultys).
Plaukų sausumui ir trapumui gali turėti įtakos nepakankamas baltymų kiekis maiste. Tai pirmiausia pasakytina apie piktnaudžiaujančiuosius liekninamosiomis dietomis, ypač labai griežtomis, taip pat vegetarus.
Bet ilgai kaitinusis saulėje, po plaukų cheminio sušukavimo arba jų dažymo ir net pakeitus šampūną kaltinti kokių nors mikroelementų arba maisto medžiagų trūkumo nereikia. Plaukai prasčiau atrodo dėl jiems sukelto streso. Jo pasekmes galima sumažinti įtraukus į kasdienį valgiaraštį kepenėlių, raudonos žuvies, kiaušinių trynių ir ypač turtingų karoteno (provitamino A) morkų.
Žvilgesį praradę plaukai liudija apie seleno, fosforo ir sieros trūkumą. Dėl jo paprastai atsiranda ir bėdų dėl dantenų, susergama ėduonimi.
Kai smarkiai niežti galvą, o plaukai tampa blankūs ir ima slinkti, rekomenduojama apsilankyti pas neuropatologą, nes tokie požymiai rodo, kad esama nervų sistemos sutrikimų. O jei bendra savijauta nėra bloga, galima pavartoti valerijonų, mėtų, lakišių arba sukatžolių arbatos, taip pat vitaminų, ypač B1 ir B6, preparatų.
Pleiskanos – dažnas skrandžio ir žarnyno ligų palydovas. Taip pat neretai seborėja prasideda dėl dietos, ypač ribojančios suvartojamų angliavandenių ir riebalų kiekį, laikymosi.
Ševeliūra išretėti gali dėl endokrininės sistemos veiklos sutrikimo (moterų hormoniniai pokyčiai paprastai būna nulemti lytinio gyvenimo pradžios, nėštumo arba menopauzės), taip pat dėl kepenų arba tulžies pūslės ligų. Tad verta pirmiausia apsilankyti pas endokrinologą, kad jis paskirtų hormonų tyrimus. Be to, reikia atsisakyti sudėtingų, plaukus alinančių šukuosenų. Nepakenks ir raminamųjų vaistažolių nuovirai.
Greitai besiriebaluojantys plaukai – kepenų ligų, medžiagų apykaitos arba hormonų pusiausvyros sutrikimo pasekmė. Bet dažniausiai jie būna riebūs dėl netaisyklingos mitybos, pirmiausia – dėl gausiai vartojamų gyvulinių riebalų. Bet kuriuo atveju patartina mažiau valgyti mėsiškų, riebių patiekalų ir vengti saldumynų, rūkyto maisto, svaigiųjų gėrimų, kavos.
Anksti imama žilti, kai sutrinka skydliaukės veikla. Neretai plaukai netenka spalvos dėl stiprių emocinių sukrėtimų, pervargimo, baltymų skurdaus maisto, o kartais ankstyva žilė būna nulemta genų.
Jei moterims plaukai labai išretėja smilkinių srityje ir virš kaktos, galima įtarti, kad sergama policistine kiaušidžių liga – dėl jos atsiranda vyriškųjų hormonų perteklius. Taigi reikia nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju endokrinologu.
Sveikatos problemas gali atskleisti ne tik plaukų būklė, bet ir jų spalva. Tiesa, kol kas tokių duomenų turima tik apie dailiosios lyties atstoves.
Pastebėta, kad brunečių hormonų pusiausvyra neretai būna sutrikusi, o ypač jos linkusios sirgti skydliaukės ligomis. Be to, tamsiaplaukėms dažniau išsivysto mastopatija ir gimdos miomos. Jos dažniau nei kitokių plaukų savininkės vargsta ir dėl inkstų akmenligės.
Blondinių silpnoji vieta – akys, be to, joms didesnė rizika susirgti onkologinėmis odos ligomis. Šviesiaplaukės turi polinkį į padidėjusį skrandžio rūgštingumą, todėl neretai jas užklumpa gastritas arba opaligė. Dukart dažniau nei kitos moterys jos serga reumatu. Taip pat apie pusę jaunų blondinių vargina per mažas kraujospūdis, bet bėgant metams jis tampa normalus, o vėliau net per didelis. Ir net skausmui turinčiosios šviesius plaukus yra jautresnės už kitas.
Šatenės labiau linkusios sirgti lytinės sistemos ligomis, taip pat jas dažniau kamuoja galvos skausmai.
Rusvaplaukės, pagal statistiką, dažniau nei kitos moterys suserga chlamidioze, taip pat jos dažniau būna nevaisingos. Ugnies spalvos plaukų savininkių skausmo slenkstis žemas, todėl anestetikai joms nėra tokie veiksmingi, kokie galėtų būti. O gydytojai rusvaplaukes vadina „anesteziologų siaubu“, nes jų reakcija į vaistus dažnai būna nenuspėjama – juk apie 80 proc. turinčiųjų ryškiausią ševeliūrą yra alergikės.
Parengė A. Gotautaitė
