Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad LLRI džiugina darbo grupės pasiūlymai mažinti mokesčius ar didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau kelia nerimą tai, kad palūkanų apmokestinimas gali užgožti visas gerąsias mokesčių reformos sritis.
“Džiugiai priimame tai, kad yra siūlymų mažinti mokesčius, didinti NPD ir įvesti “Sodros” lubas, tačiau įžvelgiu rimtą pavojų, kad šiuos gerus siūlymus gali užgožti blogas siūlymas apmokestinti palūkanas, apmokestinti investuojančius gyventojus”, – žurnalistams antradienį sakė K. Leontjeva, kuri pati buvo Premjero Algirdo Butkevičiaus suformuotos ekspertų darbo grupės mokesčių reformai parengti narė.
“Tie mokesčių mažinimai gali nusikelti į neribotą ateitį arba išvis niekada nebūti priimti, tačiau tie didesni mokesčiai, kurie turėtų kompensuoti sumažintus, jie gali būti priimti jau nuo liepos 1 d.”, – perspėjo LLRI ekspertė.
Anot jos, toks sprendimas būtų rimtas smūgis taupantiems ir investuojantiems Lietuvos gyventojams.
“Lietuvoje taupymo lygis – vienas žemiausių ES, o investicijų lygis, dėl kurio ir darbo užmokestis toks žemas, taip pat yra labai žemas. Todėl nereikėtų bausti investuojančių gyventojų, kaip tik sudaryti sąlygas skatinti taupymą”, – sakė K. Leontjeva.
Pasak K. Leontjevos, dėl palūkanų apmokestinimo nebuvo atlikta jokių skaičiavimų, ir nėra aišku, kiek pajamų į biudžetą galima tikėtis surinkti šiuo keliu. Tuo tarpu mažinant mokesčius, jos teigimu, biudžeto pajamos sumažėtų tik laikinai.
“Tarkime, “Sodros” lubų atveju, jeigu pavyktų pritraukti bent dešimt stambesnių įmonių į Lietuvą būtent šio pakeitimo dėka, galbūt tai iš karto ir atsvertų tuos mokesčių netekimus”, – teigė LLRI ekspertė.
Darbo grupės pasiūlymas perkelti pensijas į valstybės biudžetą, sakė K. Leontjeva, realios naudos taip pat neatneštų.
“Kaip tik yra pavojus, kad kilnojimo metu gali prisidėti dar vienas kitas papildomas procentas mokesčio nepastebimai, nes tas kilnojimas gali nebūti itin skaidrus. Dėl to gali išaugti mokesčių našta. O tarp to, iš kur mokamos pensijos – ar iš “Sodros”, ar iš valstybės biudžeto – esminio skirtumo nėra. Jei trūksta pinigų, tai jų paprasčiausiai trūksta”, – sakė K. Leontjeva.
LLRI ekspertės teigimu, institutas pritaria tam, kad darbdavio mokama mokesčių dalis būtų perkeliama darbuotojui.
“Pavadinkime daiktus tikraisiais vardais. Tai yra žmogaus mokami mokesčiai, joks ne darbdavys savo gera valia moka mokesčius. Tai žmogaus atlyginimo dalis. Bet jokio finansinio efekto tas perkėlimas neduotų, tiesiog žmonės matytų, kad jie sumoka iki 42 proc. savo pajamų mokesčiams”, – sakė K. Leontjeva.
Atlyginimų sumažėjimo, pasak K. Leontjevos, tokia sistema nepaskatintų. Jos teigimu, jeigu darbdavys norėtų sumažinti atlyginimą, jis galėtų tai padaryti ir dabar.
LLRI ekspertės teigimu, dėl kai kurių pasiūlymų darbo grupėje buvo balsuojama, ir ne visi pasisakydavo vienbalsiai.
“Dėl “Sodros” lubų, pavyzdžiui, buvo vienbalsiai sutarta, ar dėl darbdavio “Sodros” dalies perkėlimo, tačiau aš vienintelė nepritariau palūkanų ir visų vertybinių popierių pajamų apmokestinimui”, – sakė K. Leontjeva.
Taip pat LLRI ekspertė sakė nepritarianti sveikatos draudimo mokesčio sujungimui su gyventojų pajamų mokesčiu.
“Sveikatos draudimo mokestis, kaip atskiras, jis išgrynina sistemą. Sveikatos draudimo sistema gali egzistuoti, ir gerai, kad žmonės žinotų, kad nėra tokio dalyko kaip nemokama sveikatos apsauga, kad už ją reikia mokėti”, – teigė K. Leontjeva.
Pelno mokestis, automobilių mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, pasak K. Leontjevos, bus nagrinėjami antrajame darbo grupės darbo etape, kuris prasidės jau šią savaitę.
