Žinių apie juodųjų serbentų gydomąsias savybes randama
jau XIV a. medicininėse knygose. Gydymui vartojamos uogos ir lapai. Uogose yra
ląstelienos, cukraus, organinių rūgščių, pektinų, raugų, eterinio aliejaus,
vitaminų C, P, B1, B2, B3, B6, E, karotino. Jos pasižymi sutraukiamosiomis,
prakaitą varomosiomis, šlapimo išsiskyrimą skatinamosiomis savybėmis.
Uogos gerina apetitą, naudingos sergant mažakraujyste. Lapuose yra eterinio aliejaus, vitamino C. Juodųjų serbentų sultys su medumi tinka gerti sergant bronchitu ir laringitu, nuo jų lengviau atsikosėti. Sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, skrandžio opalige, kraujagyslių ligomis, plonosios žarnos uždegimu taip pat rekomenduojama gerti šių uogų sulčių. Jos padeda gydantis podagrą, hemorojų.
Galima vartoti ir uogų užpilą. Šaukštą uogų užpilti 1 stikline verdančio vandens, kai atvės, perkošti ir gerti po trečdalį stiklinės 2-4 kartus per dieną. Padeda ir nuoviras. 1,5 šaukšto uogų užpilti stikline vandens ir virti 30 min. Kai atvės, gerti po 1 šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Juodųjų serbentų lapai skatina šlapimo išsiskyrimą, tonizuoja. 20 g susmulkintų lapų užpilti stikline karšto vandens, kai atauš, perkošti ir gerti po trečdalį stiklinės 3-4 kartus per dieną. Tinka nuo šlapimo pūslės akmenligės, sergant kepenų, inkstų ligomis. Ir uogos, ir lapų užpilas padeda sergant ateroskleroze, hipertonija, sumažėjus kraujagyslių elastingumui. Uogas valgyti rekomenduojama nusilpusiems ligoniams, vaikams, vyresnio amžiaus ir seniems žmonėms.
Parengė L.Žukaitė
