Narystės Europos Sąjungoje dėka pastaruoju metu vis gausėjančios informacijos apie maisto produktuose esančias sveikatai kenkiančias medžiagas kiekį vakar papildė dar vienas pranešimas.
Pasirodo, medžiagų, sukeliančių daugiausiai gyvybių nusinešantį vėžį, yra skrudintose bulvėse, bulvių traškučiuose ir net sveikais laikytuose sausuose pusryčiuose.
Nors patys šią informaciją išplatinę specialistai suskubo raminti gyventojų, “Vakarų ekspreso” surinkta statistika byloja, jog vėžys tampa ketvirtadalio uostamiestyje užregistruojamų mirčių priežastimi ir jų kasmet daugėja. Taip pat tvirtinama, jog mirtingumą penkiasdešimčia procentų lemia būtent gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai.
Ruda – nuodų spalva
Vakar Sveikatos apsaugos ministerijai išplatinus gąsdinančio turinio pranešimą, vartotojus suskubo raminti jį rengusi Respublikinio mitybos centro atstovė.
Visuomenės sveikatos specialistės Ievos Gudanavičienės teigimu, tam tikruose maisto produktuose vėžį sukeliančias medžiagas – akrilamidą – švedų mokslininkai nustatė dar prieš dvejus metus.
“Lietuvoje iki šiol dar neužbaigtų tyrimų duomenys pateikti kaip rekomendacija. Siekėme perspėti skrudintų, bulvių ir bulvių traškučių mėgėjus, kad gamindami maistą nepersistengtų. Tokios bulvės turi nuodingų medžiagų, kai paskrudinamos iki intensyviai rudos spalvos. Negąsdiname žmonių ir nesakome, kad valgyti skrudintų bulvių apskritai negalima, tiesiog jas pakanka skrudinti tik iki gelsvos spalvos”,- aiškino I. Gudanavičienė.
Informaciją apie sausuose pusryčiuose, sausainiuose bei tam tikros rūšies duonoje nustatomą nuodingą akrilamidą pašnekovė skyrė ne paprastiems žmonės, o gamintojams.
Anot jos, vartotojams pakanka žinoti, kad pernelyg apskrudinti pūstų kviečių ar kukurūzų dribsniai, tamsiai rudos spalvos ir itin sausi krekeriai bei biskvitai taip pat gali turėti kancerogeninių medžiagų.
“Tiesa, šiuo atveju ruda spalva nėra tikslus rodiklis, nes dribsnių spalvą gali patamsinti ir medus, ir fruktozė, ir kiti priedai”, – ramino specialistė.
Maža to, Respublikinio mitybos centro atstovė teigia, jog vėžį sukelianti medžiaga – akrilamidas – žmogaus organizmui nėra naujovė. Tiesiog anksčiau apie ją mokslininkai nieko nežinojo.
Pasak I. Gudanavičienės, ir anksčiau, ir dabar, paprastai kalbant, gyvename įvairių kancerogenų apsuptyje. Cheminių junginių, skatinančių navikų susidarymą organizme, aptinkama ir kai kuriose rūkytose dešrose ar tam tikros rūšies riešutuose.
Lietuvių mažėja
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, praėjusiais metais vėžys tapo ketvirtadalio mūsų mieste užregistruotų mirčių priežastimi. Per metus ši klastinga liga nusinešė puspenkto šimto gyvybių – dviem procentais daugiau nei 2003-aisiais.
Be vėžinių susirgimų, kasmet laipsniškai didėjantį mirtingumą, skatinantį neigiamą natūralų gyventojų prieaugį visoje Lietuvoje, lemia ir kitos ligos bei įvairios išorinės priežastys.
Didelis mirtingumas, mažas gimstamumas, visuomenės senėjimas ir emigracija – pagrindiniai faktoriai, lemiantys gyventojų skaičių mažėjimą mūsų šalyje.
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 425 500 žmonės – 50-čia tūkstančių mažiau nei prieš dvejus metus. Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos prognozėmis, Lietuva – viena ES valstybių, kurioje gyventojų skaičius iki 2050 metų sumažės daugiausiai.
Daugiau miršta vyrų
Lietuvoje susiklostė ir dar viena tendencija: “Specialistai iki šiol suka galvas bandydami tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl mergaičių gimsta mažiau, o po trisdešimties metų paaiškėja, jog suaugusių moterų yra daugiau nei vyrų. Deja, šiuo požiūriu situacija Klaipėdoje niekuo neišsiskiria: vyrų mirtingumas vis didėja, o jų amžius mirties dieną – vis jaunesnis”, – teigia Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus vedėja Brigita Bertašiūtė.
Vyrai dažniau patiria nelaimingus atsitikimus, be to, jie “pirmauja” ir tarp savižudžių: per 80 procentų nutraukusių sau gyvybę žmonių yra būtent stipriosios lyties atstovai.
Vyrų neatsparumą ligoms bei didėjantį mirtingumą iliustruoja ne tik statistiniai duomenys, bet ir realybė: Klaipėdos ligoninių personalui dažnai tenka sukti galvą, kaip medikų pagalbos laukiančiai moteriai rasti vietą, mat didžiąją dalį palatų užima vyrai.
Baisiausia tai, kad pastaraisiais metais miršta ne tik senyvo, bet ir darbingo amžiaus vyrai. Vis dažniau netekties skausmą tenka išgyventi vos trisdešimt ar keturiasdešimt metų sulaukusiųjų artimiesiems.
Statistikos departamento duomenimis, lyginant vyrų ir moterų mirtingumo rodiklius, skirtumas ypač ryškus tarp jauno amžiaus gyventojų. Pavyzdžiui, 20-24 metų amžiaus vyrų mirtingumas didesnis nei moterų net pusšešto karto.
Skirtumas – 11 metų
Specialistai tvirtina, kad paprastai žmogaus sveikatą lemia keli faktoriai: 10 proc. – medicinos paslaugų kokybė, po 20 proc. – genetika ir aplinkos veiksniai ir 50 proc. – gyvenimo būdas. Pastaroji priežastis vyrams – itin svarbi, nes lietuviai kol kas tebepiktnaudžiauja tabaku ir alkoholiu, nekreipia dėmesio į sveikos mitybos principus.
Taip pat manoma, kad mirtingumo lygį tiksliausiai atspindi ir žmonių vidutinė gyvenimo trukmė: pagal statistinius skaičiavimus, Lietuvoje moterys gyvena 77, o vyrai – 66 metus. Spėjama, kad realiai šis skirtumas gali būti dar didesnis.
Palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, Lietuvos vyrai gyvena devyniais metais trumpiau nei vidutinis ES šalių-senbuvių pilietis ir mūsų stipriosios lyties atstovų gyvenimo trukmė atitinka 1960 metais Sąjungoje užfiksuotą lygį.
“Info.lt”
