Per šį laikotarpį Bažnyčia išgyveno ir aukso amžių:
steigė mokyklas, veikė stiprios parapijų bendruomenės, tačiau pusę
šimtmečio trukęs sovietmetis iš jos atėmė tai, kas esmingiausia – žmonių dvasią.
Nors praėjo jau šešiolika metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tačiau
tikinčiųjų bažnyčiose iki šiol nedaugėja.
Padaryta neatitaisoma žala
80-metė Panevėžio vyskupija, anot Jo Ekscelencijos J.Kaunecko, dar labai jaunutė, pavyzdžiui, Vilniaus vyskupija, įsikūrusi Lietuvai apsikrikštijus, jau skaičiuoja 600 metų. Už ją vos keleriais metais jaunesnė buvo Žemaičių vyskupija. Vilniaus vyskupijai priklausė dalis Lenkijos, Baltarusijos žemių, bet 1918-aisiais paskelbus Lietuvos nepriklausomybę buvo nutarta steigti Lietuvos bažnytinę provinciją. Jos pradžia – 1926 metai. Tada Panevėžio vyskupijai atiteko trylika Žemaičių vyskupijos parapijų, kitos 56-ios – iš Vilniaus. Šiuo metu Panevėžio vyskupija apima 13 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą.
Didžiulė ir moralinė, ir materialinė žala Bažnyčiai padaryta penkiasdešimt metų trukusiu sovietmečiu. „Iš Bažnyčios rankų atimta tai, kas jai esmingiausia“, – pabrėžė vyskupas J.Kauneckas. Vos tik Lietuva buvo pakrikštyta, kiekviena vyskupija privalėjo turėti aukštąją, o parapijos – paprastas mokyklas. Sovietiniais laikais visos švietimo įstaigos buvo atimtos iš bažnyčių. Iki tarybų valdžios atėjimo į Lietuvą prie kiekvienos bažnyčios veikė senelių namai, vadinti „špitolėmis“. „Net ir mūsų rajone mažiausia Velykių parapija buvo priglaudusi 5-6 vargšus“, – pasakojo vyskupas. Prie bažnyčių veikė ir parapijos namai, čia žmonės susirinkdavo į kultūrinius renginius ar mirusįjį į paskutinę kelionę palydėti. „Visa tai sunaikinta, tačiau didžiausia žala liko dvasioje. Žmonės tapo individualistais, mažai bendraujantys. Dabar mūsų didžiausias uždavinys – atkurti parapijų bendruomenes“, – pabrėžė vyskupas J.Kauneckas.
Tikėjimas stiprina santuoką
Vyskupas pasidžiaugė, kad nors bažnyčiose tikinčiųjų minia ir nedidėja, tačiau lankantieji mišias pastebimai tampa sąmoningesnio tikėjimo. „Žmonės pradeda suvokti, kad jiems neužtenka tik ateiti į maldos namus. Jie patys turi skleisti tikėjimą, kitiems padėti. Svarbiausia – jausti šalia esantį žmogų“, – pabrėžė J.Kauneckas. Vyskupas pateikė pavyzdį, kai dvi merginos, Velykų rytą važiuodamos iš pamaldų, pakelėje pamačiusios gulintį vyriškį, nesiryžo sustoti. „Iš pradžių pristabdė, bet paskui ėmė svarstyti: o gal kokie jo draugai laukia pasislėpę miške. Paspaudė greičio pedalą ir nuvažiavo. Bet nebedrįso kalbėti apie Didžiąją savaitę ir Velykas – jautė išdavusios Kristų. Juk Jėzus pasakė: ką padarėte kitam žmogui, padarėte man“, – priminė vyskupas.
Vienu didžiausių Bažnyčios rūpesčiu tampa didėjantis skyrybų skaičius. Vis dėlto Jo Ekscelencija teigia pastebėjęs, kad į bažnyčios rengiamus kursus nusprendusiesiems kurti šeimą ateina vis daugiau porų. „Visada mano pirmas klausimas jaunavedžiams būna: o kodėl jūs norite tuoktis bažnyčioje, kodėl jums neužtenka civilinės santuokos? Žinote, keletą kartų teko išgirsti labai sąmoningą atsakymą, kad tėvai išsiskyrę, nelaimingi, mes nenorime jų klaidų kartoti“, – pasakojo vyskupas J.Kauneckas.
Vis dėlto dvasininkas pabrėžė: bažnyčia nedaro stebuklų ir Santuokos sakramentas negarantuoja darnios šeimos, jei pačios poros nesistengia. Tikėjimas skatina žmogų atleisti kitam, įsigilinti į nesutarimus. „Dėl skyrybų visada kaltos abi pusės. Tikintysis ieško savo klaidų, o ne kitų. Netikintis žmogus tokios stiprybės neturi: jam tampa nemalonu, šeimą ir palieka“, – palygino dvasininkas.
Katalikų daugėja
Nors kursus jaunavedžiams renkasi vis daugiau porų, tačiau jaunimas į bažnyčią dar renkasi negausiai. Vyskupo tai nestebina. Anot jo, skaičiuojant, kiek jaunų žmonių ateina į pamaldas, nereikia užmiršti, kad vis dėlto Lietuvoje gerokai sumažėjo gimstamumas. Jo Ekscelencija pastebėjo džiuginamą tendenciją: pernai Sutvirtinimo sakramentą priėmusiųjų vyskupijoje buvo 500 daugiau nei 2004-aisiais. Tai, kad Bažnyčia užima vis tvirtesnes pozicijas visuomenėje, įrodo ir kiti statistiniai duomenys: surašymo metu katalikais save įvardijo 80 procentų Lietuvos gyventojų, tačiau pernai buvo pakrikštyta 90 procentų naujagimių. „Tai rodo, kad dalis katalikais savęs nelaikančių tėvų vis dėlto vaikus krikštija“, – padarė išvadą vyskupas.
Per pastaruosius metus, Jo Ekscelencijos teigimu, nepaisant su dvasininkais susijusių skandalų, gerokai pakilo visuomenės pasitikėjimas Bažnyčia. „Jūs palyginkite, kiek skandalų sukelia seimūnai, policininkai, pedagogai? Skaičiuojant procentais blogai išgarsėjusių dvasininkų būtų gerokai mažiau“, – pažymėjo vyskupas.
Pasak jo, kunigui išlaikyti celibatą nė kiek ne lengviau nei sutuoktiniams būti ištikimiems šeimoje. Vis dėlto kunigystę meta tik vienetai, o šeimos skiriasi masiškai. Vyskupo J.Kaunecko nuomone, Daujėnuose per gimtadienį paskambintų varpų ar dvasininko linksmybės įtartinose kompanijose žiniasklaidos taikiniu tampa nepagrįstai. „O kiek žmonių linksminasi dar blogesnėse draugijose? Ir apie juos nerašo. Kunigas juk irgi žmogus“, – gynė dvasininkų luomą vyskupijos vadovas.
Įgijo visuomenės pasitikėjimą
Vyskupas įsitikinęs: dvasininkų klaidos išryškinamos siekiant sumažinti Bažnyčios reitingus. „Anksčiau pasitikėjimo reitinguose ji užimdavo 5-6 vietą, o jau nuo Kalėdų iškopė į pirmąją. Net 70 procentų žmonių atsako, kad jie labiausiai pasitiki Bažnyčia. Visuomenė jau sugeba atsirinkti, kas tikra“, – pabrėžė vyskupas J.Kauneckas. Anot jo, prieš penkerius metus, kad tikėjimas – viena iš svarbiausių vertybių, atsakė tik 15 procentų jaunimo, dabar tokią nuomonę pareiškia 48 procentai jaunų žmonių. Šiuos statistinius duomenis vyskupas greitu laiku pasiruošęs savo ataskaitoje pateikti popiežiui.
Vis dėlto vyskupui kelia nerimą mažas visuomenės pilietiškumas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą 70 procentų šalies gyventojų priklausė visuomeninėms organizacijoms. Šiuo metu – vos vienas procentas. „Žmonės, tarybiniais laikais prievarta varyti į vieną partiją, yra praradę pasitikėjimą politinėmis jėgomis“, – mano vyskupas. Pilietiškumą yra išlaikę nebent prasidėjus karui iš Lietuvos pasitraukusieji, kas sekmadienį į lietuvių bažnyčią važiuojantieji ir 100-200 kilometrų. „Valandą praleidžia pamaldose, dar porą – parapijos namuose. Jie patys išlaiko bažnyčią, leidžia lietuviškus laikraščius, juk valstybė jų neremia. Deja, naujoji emigrantų banga nebe tokia vieninga“, – mano vyskupas.
Per maža maldos namų
Lietuva, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, yra labiausiai nutolusi nuo Bažnyčios. Vyskupo J.Kaunecko teigimu, nuomonė, kad vakariečiai nėra uolūs tikintieji, yra visiškai klaidinga, nors jų bažnyčios – pustuštės. To priežastis – maldos namų gausa.
Plačiau skaitykite balandžio 29
d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Vyskupo
J.Kaunecko nuomone, apie dvasininkiją kuriami skandalai, siekiant sumažinti
Bažnyčios reitingus.
