Anot statistikos, kas šeštas amerikietis skursta.
JAV žiniasklaida šią savaitę nagrinėja skurdo temą – skurstančių amerikiečių skaičius pernai buvo didžiausias nuo 1993 metų. Taip pat svarstoma, ar iš tiesų Amerikai būtina mažinti išlaidas. Daug dėmesio skiriama Europos problemoms – Vokietija ir Prancūzija žada remti Graikiją, nors vokiečiai nepritaria euroobligacijoms. Svarstoma ir apie augančios ekonomikos šalių galimybes padėti Europai.
JAV Surašymų biuro duomenimis, kas šeštas amerikietis 2010 metais gyveno žemiau skurdo ribos, praneša dienraštis „The Washington Post“.
Skurstančių amerikiečių kiekis pernai buvo didžiausias nuo 1993 metų, o namų ūkių vidutinės pajamos grįžo į 1997 metų lygį. „Ši ataskaita neramina ne tiek dėl to, kad matomas ryškus situacijos blogėjimas, bet ir dėl niūrių ateities prognozių, – ataskaitos duomenis komentavo Ekonominės politikos instituto darbo rinkos ekspertė Heidi Shierholz. – Nedarbo lygis išliks aukštas ir ateinančiais metais“.
Ekonominė suirutė skurdui pasmerkė daug vaikų – 22 proc. nepilnamečių JAV gyventojų yra žemiau skurdo ribos. „Nuo 2009 iki 2010 metų skurde atsidūrė beveik milijonas vaikų. Negana to, pastebėjome, kad padaugėjo nepilnamečių, gyvenančių labai skurdžiai – keturių asmenų šeimai tenka 30 dolerių per dieną“, – susirūpinimą dėstė Vaikų apsaugos fondo atstovė Catherine V. Beane.
Dienraščio teigimu, beveik visos gyventojų grupės Jungtinėse Valstijose pajautė pajamų mažėjimą. Vienintelė asmenų grupė, kurios finansinė padėtis gerėjo, yra 1 proc. turtingiausių JAV piliečių.
„Sumažėjo pajamos, išaugo skurdas, žmonės negali leisti sau kokybiškos sveikatos priežiūros. Jungtinių Valstijų ekonominė ir socialinė būsena tragiška“, – dienraščiui teigė viešosios politikos priežiūra užsiimančio fondo „Brookings Institution“ narys Ronas Haskinsas.
Nemažai politikos analitikų pastebi, kad JAV vyriausybės pastangos skatinti ekonomiką neužkirto kelio augančiam nedarbui ir mažėjančioms pajamoms. Vis dėlto, ekonomistų teigimu, jei nebūtų imtasi papildomų gelbėjimo priemonių, nedarbo lygis būtų pasiekęs katastrofišką lygį. „Jei ne papildomos išlaidos infrastruktūrai atnaujinti, nedarbo lygis dabar būtų neįsivaizduojamas, ką jau kalbėti apie pajamas“, – savo ataskaitoje rašė Ekonomikos ir politikos tyrimų centro direktorius Shawnas Fremstadas.
Jungtinės Valstijos nori susigrąžinti pranašumą
„Prezidentas Obama teisus – mums reikia naujų kelių, naujų mokyklų ir daugiau darbo vietų, tačiau neaišku, ar bus susitarta su norinčiais taupyti“, – rašo žurnalas „Newsweek“.
Greitai besikeičiančiame globaliame pasaulyje pagrindinis konkurencingumo rodiklis yra infrastruktūra ir inovacijos. Neseniai Amerikos civilinių inžinierių bendruomenės pateiktoje ataskaitoje Jungtinės Valstijos įvertintos žemu D balu (A – didžiausias balas, F – mažiausias). Amerikos mokyklos, keliai, tranzito patogumas ir tiltai vertinam kaip susidėvėję. Inžinierių skaičiavimais, jei Vašingtonas nori grįžti į pasaulio lyderio sostą, įvairiems atnaujinimams reikia skirti 2,2 trilijono dolerių.
„JAV sukūrė „Apple“ ir „Google“, tačiau pasaulyje mūsų įvaizdis prastėja“, – teigia Informacinių technologijų ir inovacijų fondo atstovai.
„JAV sukūrė „Apple“ ir „Google“, tačiau pasaulyje mūsų įvaizdis prastėja“, – teigia Informacinių technologijų ir inovacijų fondo atstovai. Šio fondo sudarytame reitinge, kuriame lyginamos šalių investicijos į inovacijas, JAV užima 43 vietą iš 44 vertintų valstybių.
Žurnalo teigimu, pagrindinė JAV atsilikimo priežastis yra politikų nesugebėjimas efektyviai spręsti problemas. Jungtinės Valstijos negali skųstis pinigų ar talentų stygiumi, bet ekonominės krizės slegiamos šalies politikai sugeba karpyti, tačiau nemoka investuoti. „Mes vienintelė šalis pasaulyje, nusprendusi karpyti biudžetą niekam to neprašant“, – esama situacija stebėjosi Niujorko universiteto profesorius Michaelas Likosky.
Senatorius Johnas Kerry, siekdamas įtikinti Respublikonų partiją naujų išlaidų būtinybe, pasiūlė infrastruktūros atnaujinimo planą, kuriam finansuoti būtų sukurtas atskiras bankas. Senatoriaus teigimu, planui įgyvendinti reikėtų tik 10 milijardų dolerių, o bankas per kelerius metus taptų pajėgus veikti be valstybės dotacijų. „Jeigu sugebėsime įtikinti visuomenę ir skeptikus, kad bus užtikrintas visiškas skaidrumas, turėsime realią progą įgyvendinti šį ambicingą projektą“, – žurnalui pasakojo senato narė Rosa DeLauro.
JAV prekybos rūmų atstovės Janet Kavinoky teigimu, sunkiausia plano dalis nėra įgyvendinimas. Sunkiausia įtikinti bet kokioms papildomoms išlaidoms besipriešinančius Respublikonų partijos narius, kurie nuo 1982 metų vetuoja bet kokius planus steigti infrastruktūros atnaujinimo bankus.
Vokietija ir Prancūzija žada remti Graikiją
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy yra įsitikinę, kad Graikijos ateitis yra euro zonoje, rašo dienraštis „The Wall Street Journal“.
„Svarbiausia, kad graikai laikytųsi savo pažadų įgyvendinti griežtą taupymo programą, tai yra būtina sąlyga norint teikti tolimesnę paramą Graikijai“, – aiškino Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy ir Vokietijos kanclerė A. Merkel – duetas, nuo kurio sprendimų priklausys euro zonos ateitis.
Kalbėti apie pagalbos priemones pradėta po to, kai pirmadienį reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino dviejų stambių Prancūzijos bankų reitingą. „Prezidentas ir ministras pirmininkas vienbalsiai sutaria, kad reikia imtis visų būtinų priemonių, kurios padės suvaldyti Graikijos krizę“, – teigė Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai. – Mes turime įgyvendinti liepos 21 susitarimą kuo greičiau“.
Europos politikų siekis išvengti Graikijos nemokumo sulaukė Jungtinių Valstijų iždo sekretoriaus Timothy Geithnerio palaikymo, kuris sakė esąs tikras, kad europiečiai neleis pasauliui išvysti antrojo „Lehman Brothes“. „Aš manau, kad jie supranta laukiančių iššūkių rimtumą ir esu tikras, kad yra supratimas, jog reikės dėti daug pastangų rinkoms nuraminti“, – teigė T. Geithneris.
Kalbėdama apie Prancūzijos bankų padėtį šalies biudžeto ministrė Valerie Pacresse buvo optimistiška: „Rinkų baimė yra gerokai perdėta. Prancūzijos bankai stovi ant tvirto pagrindo“.
Paklausta, ar Prancūzijos vyriausybė yra pasiruošusi rinkos svyravimams, V. Pacresse teigė, jog šalies vyriausybė yra numačiusi, kokių priemonių reiktų imtis kritiniu atveju.
Vokietijos laukia sunkūs sprendimai
Europai stengiantis susigrąžinti rinkų pasitikėjimą, pasaulis laukia, kol Vokietijos kanclerė Angela Merkel imsis ryžtingų veiksmų, praneša dienraštis „The New York Times“.
Gilėjančios Europos skolos krizės baimė nusmukdė Senojo žemyno įmonių akcijas. Šis nuosmukis labiausiai paveikė Prancūzijos bankus. Siekdama užkirsti kelią naujoms nerimo bangoms, Prancūzijos vyriausybė pareiškė remsianti savo bankus grėsmės atveju. Šis sąmyšis prisidėjo prie nuogąstavimų, jog Graikijos krizė nebus suvaldyta be ryžtingų Vokietijos ir jos mokesčių mokėtojų veiksmų.
Kai kurie ekspertai kritikuoja A. Merkel, esą ši per daug susitelkė ties savo reitingų saugojimu, užuot ėmusi spręsti bendros valiutos problemas. „Atskirtis tarp ekonominės politikos poreikių ir vidaus politikos galimybių plečiasi. Kanclerė turėtų imtis atitinkamų veiksmų, tačiau kol kas ji neatskleidė savo tolimesnių veiksmų gairių“, – situaciją komentavo Vokietijos užsienio reikalų tarybos ekspertas Cornelius Adebahras.
„Mes pusantrų metų apsimetinėjome, kad Graikijos krizė išsispręs savaime, tačiau neryžtingumas tik sukėlė nerimą rinkose“, – pasakojo tyrimų grupės „Bruegel“ direktoriaus pavaduotojas Guntramas Wolffas.
Dienraščio teigimu, nerimas ir neaiški ateitis kelia didesnę grėsmę, nei pati skolos krizė. „Jei būtų sutarta dėl sprendimo, net jei Graikijai būtų leista tapti nemokia, euras nežlugtų. Tikrasis pavojus yra chaosas, kurį patiriame dabar“, – situaciją komentavo Europos ekonomikos tyrimų centro atstovas Michaelas Schroderis.
Ekspertai vieningai sutaria, kad planuojama Europos finansinio stabilumo institucija galėtų veikti kaip bankas, kuris užtikrintų vieningą smūgį skolų krizei ir reikiamą pagalbą silpnesnėms šalims. Dienraščio teigimu, euroobligacijos yra dar vienas būdas spręsti susidariusią situaciją, tačiau tikėtina, kad Vokietijos parlamentas tokius projektus atmes.
Augančios šalys ketina padėti Europai
Brazilijos finansų ministras G. Mantega: „Mes tarsimės ir žiūrėsime, ką galime padaryti, kad padėtume Europai susidoroti su šia situacija“.
Brazilijos finansų ministras Guido Mantega užsiminė, kad didžiausios augančios pasaulio ekonomikos gali pasiūlyti bendrą pagalbos paketą neramumų krečiamai Europai, teigiama dienraštyje „The Wall Street Journal“.
Ministras tvirtino, kad pagalba Europai padėtų nuraminti rinkas ir pašalinti nerimą, kuris jaučiamas nuo Pekino iki Maskvos. „Mes tarsimės ir žiūrėsime, ką galime padaryti, kad padėtume Europai susidoroti su šia situacija“, – teigė G. Mantega.
„Mažai tikėtina, kad BRIK klubo šalys pasiūlys kad ir 100 milijardų dolerių Europai, tačiau jei augančios rinkos imtų pirkti Europos vertybinius popierius, galima tikėtis bent nedidelio teigiamo poveikio rinkoms“, – Brazilijos finansų ministro pasiūlymą komentavo Cornellio universiteto ekonomikos profesorius Eswaras Prasadas.
Dienraščio teigimu, bet koks bendras augančių ekonomikų gestas parodytų, kad iš pirmo žvilgsnio savarankiškos šalys bijo galimų Europos krizės pasekmių. Europa yra viena pagrindinių rinkų Kinijos prekėms, tad didelis nuosmukis Senajame žemyne smarkiai įtakotų šios šalies gerovę. Jei recesija pasiektų ir Kiniją, kentėtų Brazilija, kuri yra labai priklausoma nuo Azijos galiūnės žaliavų poreikių.
Pastaraisiais metais augančios ekonomikos sulaukė nemažai investicijų iš Vakarų pasaulio, tad nuosmukis Europoje galimai išgąsdintų investuotojus, kas sukeltų nemažai problemų ekonominę galią tik kuriančioms valstybėms.
Vis dėlto savo tapatybės nepanoręs atskleisti aukšto rango Brazilijos politikos skeptiškai vertino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Rusijos galimybes susitarti dėl paramos paketo Europai. „Dažniausiai mūsų ir kitų šalių prioritetai ir ekonominė situacija skiriasi, tad pasiekti bendrą sprendimą praktiškai neįmanoma“, – teigė „The Wall Street Journal“ šaltinis.
