JAV biudžeto komiteto pirmininkas K. Conradas.
JAV žiniasklaida toliau analizuoja temą apie karo Artimuosiuose Rytuose kainą. Taip pat nerimsta diskusijos dėl biudžeto deficito ir valstybės skolos. Amerikiečiai vertina ir Europos galimybes išspręsti skolų krizę.
„Time“
Kodėl pasaulis nemažėja?
Savaitraštyje „Time“ apžvelgiama globalios ekonomikos idėja ir tai, kiek ji iš tikro veikia pasaulį. Žurnalo teigimu, pasaulis tampa vis labiau fragmentuotas, nei globalus. Euro zonos krizė ir kylančios diskusijos dėl Šengeno sutarties ribojimų, OPEC nesutarimai ir gresiantis organizacijos skilimas bei nacionalistinių politikų iškilimas Rusijoje, Kinijoje ir Brazilijoje tik patvirtina „globalaus pasaulio“ krizės apraiškas.
Prestižine laikomos IESE verslo mokyklos profesoriaus Pankajaus Ghemawato teigimu, jei globalizaciją laikysime laisvu prekių judėjimu tarp valstybių, ekonominiai rodikliai nesunkiai paneigs jos svarbą. Profesoriaus skaičiavimu, daugiau nei pusė ekonominių mainų ir investicijų vyksta ne globaliu, o regioniniu mastu. 80% sandorių pasaulinėse akcijų biržose vyksta investuojant pinigus į savo šalyje esantį kapitalą. Tuo tarpu eksportas sudaro tik ketvirtadalį pasaulio ekonomikos ir tik 20% interneto srauto peržengia valstybių sienas. „Dabar įprasta manyti, kad pasaulis tampa vieningesnis, tačiau iš tikro jis vis labiau skyla“, – teigia P. Ghemawatas.
Žurnalo teigimu, pasaulio fragmentaciją paskatino ta pati globalizacija. Vadinamosioms trečiojo pasaulio šalims tampant vis turtingesnėmis, ryškėja jų ambicijos: Brazilija nepatenkinta rinką užplūdusiomis kiniškomis prekėmis, tuo tarpu Kinija susirūpinusi Indijos karine galia.
„Time“ daro išvadą, kad ekonominę ir socialinę realybę formuoja ne šalys, esančios už tūkstančių kilometrų, bet tos, kurios yra čia pat.
„The Washington Post“
Dviejų trilijonų dolerių per mažai
„Nacionalinės skolos sumažinimas dviem trilijonais dolerių iš esmės nepakeis situacijos“, – dienraščiui „The Washington Post“ teigia JAV biudžeto komiteto pirmininkas, senatorius Kentas Conradas.
„2 trilijonai skamba kaip didelė suma, tačiau jei iki 2021 metų skola nesumažės bent 4 trilijonais dolerių, mes nesugebėsime reorganizuoti savo ekonomikos ir suvaldyti augančių išlaidų bei mažėjančių pajamų“, – teigė senatorius.
Biudžeto komiteto nariai siūlo apriboti skolinimąsi iki 5 trilijonų dolerių per ateinančius 10 metų, tuo tarpu Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas teigia, kad reikės skolintis mažiausiai 7 trilijonus dolerių.
Dienraščio teigimu, biudžeto komisijos narių siūlymas, nors ir sveikintinas, ko gero, nepasieks savo tikslo. Iš biudžeto komiteto pasišalinę senatoriai tvirtina, kad padvigubinti sumą, kurią norima sutaupyti, neįmanoma vien dėl to, kad sprendimas turi būti priimtas iki rugpjūčio 2 dienos. Esą tokio trumpo laiko nepakaks įtikinti visuomenę.
K. Conradas savo ruožtu siūlo laikinai pakelti skolos limitą, taip suteikiant daugiau laiko toliau planuoti skolą. Respublikonų atstovai iš karto atmetė tokius siūlymus tvirtindami, kad jei norima reformų, jas reikia vykdyti dabar, o laikinas skolos limito didinimas tik nukels problemą ateities kartoms.
„The New York Times“
Karo kaina – galvos skausmas B. Obamai
„The New York Times“ teigimu, Barakas Obama turi apie ką galvoti, ypač kai tiek jo kritikai, tiek sąjungininkai sutaria, kad 120 milijardų dolerių, išleidžiami Afganistane, yra 120 milijardų dolerių, atimti iš JAV piliečių.
Dienraštyje teigiama, kad kartojasi Vietnamo karo situacija, nes Jungtinės Valstijos finansiškai nebegali pakelti karo jungo Artimuosiuose Rytuose. Tuo labiau, kad didėja visuomenės nepasitenkinimas, mat ekonominės krizės atgarsiai vis dar jaučiami darbo rinkoje.
Vien per 6 šių metų mėnesius Jungtinės Valstijos išleido 120 milijardų dolerių civilinėms ir karinėms misijoms Afganistane. „Dauguma amerikiečių būtų pasipiktinę, jei sužinotu, kad mes išleidžiame tokias sumas tam, kad sukurtume darbo vietas buvusiems Talibano nariams“, – teigė B. Obamos šalininku laikomas nacionalinio saugumo ekspertas Brianas Katulis. „The New York Times“ teigia, kad pernai Obamos administracija skyrė 100 milijonų JAV dolerių buvusiems Talibano sukilėliams įdarbinti Afganistane.
Bostono universiteto tarptautinių santykių profesorius Williamas Keyloras teigė, kad karo kainos šmėkla dar ilgai vysis JAV. „Karo išlaidos nesibaigs, kai mūsų kareiviai paliks Iraką ir Afganistaną. Svarbu suprasti, kad dar daug dešimtmečių reikės mokėti pašalpas tiek fiziškai, tiek psichiškai sužalotiems karo veteranams“, – dienraščiui teigė profesorius.
„The Wall Street Journal“
Europai reikia vienybės
JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris paragino Europą vienytis sprendžiant Graikijos problemas „Man atrodo, kad investuojantiems į Europą vis sunkiau suprasti, kokia jų [Europos Sąjungos] strategija, ypač kai tiek daug oficialių asmenų pateikia tokias įvairias versijas“, – teigė iždo sekretorius.
Vis dėlto T. Geithneris nemato priežasčių euro zonai subyrėti. Jo teigimu, Europos Sąjungos atstovai privalo paruošti savo finansinius resursus Graikijai gelbėti, nes nuo pirmųjų pažadų praėjo jau beveik metai.
ES ir Tarptautinis valiutos fondas įsipareigojo suteikti Graikijai 110 milijardų eurų paramą, tačiau tampa aišku, kad be struktūrinių reformų net ir tokia suma neišgelbės šalies, teigiama dienraštyje. Anot T. Geithnerio, Europoje labai įtariai žiūrima į Graikijos galimybes panaudoti pinigus, todėl laukiama, kol politinė dirva bus palanki paramai suteikti.
Dienraštyje minima ir Ispanija, kuri, kaip manoma, geriau susitvarkė su savo skolomis, nes laiku pradėjo vykdyti esmines reformas.
