Varomi Artimųjų Rytų valdančiųjų degalais.
Šią savaitę JAV žiniasklaida domisi, kur nusėda Pentagono pinigai, lygina dėl skolų nesugebančias susitarti JAV su ant bankroto slenksčio atsidūrusia Graikija ir skaičiuoja vangiai didėjančias teisėjų algas.
„Newsweek“
Parama diktatoriams
Žurnalo „Newsweek“ atlikto tyrimo duomenimis, Pentagono milijardai nusėda Artimųjų Rytų diktatorių kišenėse. Jungtinės Valstijos oficialiai nieko nemoka už savo bazes Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite ar Bahreine. Vietoj to sudaromi sandėriai su minėtų šalių ekonominį ir politinį gyvenimą kontroliuojančiomis šeimomis ir jų bendrovėmis. Tokiu būdų Pentagonas jau sumokėjo 14 milijardų dolerių.
Savaitraštis „Newsweek“ pateikia Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pavyzdį. Šioje šalyje yra įsikūrusi JAV oro pajėgų bazė. JAE, kaip ir daugelį regiono šalių, kontroliuoja viena šeima. Emyratų šeimos galva – šeichas Khalifa bin Zayed Al Nahyanas, kuris valdo valstybinę naftos gavybos kompanija ADNOC. Žurnalo atliktame tyrime paaiškėjo, kad kiekvienas degalų lašas, kurį naudoja JAV lėktuvai, yra perkamas būtent iš minėtam šeichui priklausančios naftos kompanijos. Taip per 6 metus valdančioji JAE šeima iš Jungtinių Valstijų uždirbo 5,2 milijardo dolerių. Oficialiais Pentagono duomenimis, šie pinigai buvo paskirstyti konkurso būdu, mažiausią kainą siūlančiai bendrovei.
Pentagono atstovai teigia, kad jie padarė tai, ką reikėjo padaryti. „Mes turėjome pasirinkimą – arba naudojamės jų oro erdve ir degalais, arba ne,“ – žurnalui teigė už pinigines operacijas atsakingas karininkas.
Panaši situacija ir Bahreine. Kasmet nacionalinė naftos gavybos bendrovė, kontroliuojama valdančiosios šeimos, laimi krūvą Pentagono konkursų ir tiekia JAV pajėgoms degalus. Tai lėmė, kad 1 milijoną gyventojų turinti šalis tapo kone pagrindinė degalų tiekėja JAV ginkluotosioms pajėgoms. Bendrovės „PFC Energy“ vadovo Davido Kirsho teigimu, Bahreinas nelaimėtų konkursų, jei juos vykdytų įtaka regione nesuinteresuotos šalys.
„Time“
Ar Ameriką ištiks Graikijos likimas?
Europai bandant išspręsti Graikijos problemą atsiranda svarstymų, ar JAV nelaukia toks pat likimas, rašo savaitraštis „Time“.
Graikija turi tris problemas. Nekonkurencingą ekonomiką, kuri negali sukurti augimo; per didelius atlyginimus, kurie neleidžia eksportuoti pigių prekių; Graikijos žmonės nėra pakankamai turtingi, kad galėtų atgaivinti rinką iš vidaus.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos išlieka viena stipriausių pasaulio ekonomikų, kurioje įsikūrusios pasaulinės įmonės. JAV nestinga ir modernių technologijų, kurios eksportuojamos į kiekvieną pasaulio tašką. Demografinė padėtis taip pat stebėtinai gera – prognozuojama, kad JAV bus vienintelė Vakarų šalis, kurios populiacija per 30 metų išaugs. Dar daugiau, skirtingai nuo Graikijos, Jungtinės Valstijos dar nė karto nėra bankrutavusios.
Žurnalo „Time“ teigimu, JAV turi kelis gelbėjimosi būdus, kurie nėra sunkiai įgyvendinami, tačiau politinės valios stoka ir politinės sistemos vingiai užkerta kelią greitai priimti sprendimus. Dvi partijos niekaip nesugeba suderinti savo programų, nes viena siūlo radikaliai didinti mokesčius, o kita – mažinti išlaidas, nors, daugelio ekonomikos ekspertų teigimu, geriausia išeitis būtų suderinti abu šiuos siūlymus.
Savaitraštyje prieinama prie išvados, kad JAV vertėtų pasimokyti iš Graikijos, kurios politikai, tinkamu metu priėmė reikiamus sprendimus, neskleisdami populistinių erezijų. Nors graikai šturmuoja gatves, tačiau, skirtingai nei JAV, bandoma vykdyti ilgalaikes reformas.
„The Washington Post“
B. Obama ragina Kongresą apsispręsti dėl valstybės skolos
JAV prezidentas Barackas Obama atmetė Kongreso siūlymus pakelti skolos limitą ir paragino Kongreso atstovus paragino atnaujinti derybas dėl ilgalaikio skolos mažinimo plano, teigiama dienraštyje „The Washington Post“.
„Kongrese yra žmonių, kurie tenori, kad atėjus terminui Amerika galėtų atsiskaityti su kreditoriais, bet kai kalba pasisuka apie ilgalaikių problemų sprendimo priemones, stoja tyla“, – spaudos konferencijos metu žurnalistams kalbėjo prezidentas.
Dienraštis pastebi, kad B. Obama pakeitė toną, palyginti su praėjusios savaitės konferencija, kurioje jis pašiepė Respublikonų partiją ir teigė, kad pastarieji tenori apginti pačių turtingiausiųjų interesus.
„Aš mielai aptarsiu susiklosčiusią situaciją su prezidentu, bet jei nebus suvokta reali padėtis, visos mūsų kalbos bus bergždžios“, – teigė Atstovų rūmų pirmininkas Johnas A. Boehneris.
Jau 4 mėnesius trunkančios batalijos pasiekė kritinį tašką. JAV iždo sekretorius Timothy’s Geithneris jau buvo minėjęs anksčiau, kad jei iki rugpjūčio 2 dienos skolos kartelė nebus pakelta iki 14,3 trilijono dolerių, Vašingtonas nebeišgalės vykdyti finansinių įsipareigojimų, kas reikštų pirmąjį nemokumo atvejį Jungtinių Valstijų istorijoje.
B. Obama antradienį teigė, kad buvo sutarta tik dėl skolos dydžio svarbos. „Dauguma jau sutinka, kad esminiai pokyčiai įvyks tik tokiu atveju, jei artimiausiu metu sugebėsime sutaupyti trilijonus dolerių“, – situaciją komentavo Baltųjų Rūmų vadovas.
„The New York Times“
Įšaldytos algos verčia teisėjus trauktis
Pastaraisiais metais teisėjo statusas įgavo vieną neigiamą atspalvį – algą. Vien Niujorke teisėjo alga nekito jau 12 metų. Tuo tarpu privačios teisininkų įmonės siūlo dešimteriopai didesnius atlyginimus, teigiama „The New York Times“
Pirmą kartą teisininkai palieka teisėjų postus ir grįžta į privačias firmas dėl finansinių paskatų. Kasmet pasitraukia apie 10% geriausiųjų. „Tapdamas teisėju nesitikėjau praturtėti, tačiau nenoriu ir nuskursti“, – teigė vienas iš pareigų pasitraukęs teisėjas Robertas Spolzino.
JAV Nacionalinio teismų centro teigimu, prieš 40 metų teisėjo darbas buvo geriausiai apmokamas visoje šalyje, tuo tarpu dabar vidutinis teisėjo atlygis užima 46 vietą geriausiai apmokamų darbų sąraše.
Čikagos universiteto teisės profesorius Ericas A. Posneris teigė, kad nėra jokio ryšio tarp teisėjų darbo kokybės ir atlyginimo dydžio. „Užmokesčio kėlimas yra problema tik tokiu atveju, jei manysime, kad šiuo metu teisėjai uždirba nepakankamai“, – teigė profesorius.
Patys teisėjai pripažino, kad ekonominio sunkmečio metu būtų sunku įtikinti visuomenę, jog jiems reikia daugiau pinigų. Dienraštyje teigiama, kad metinė Aukščiausiojo teismo teisėjo alga siekia 136 700 dolerių.
Nuo 1995 iki 2005 metų JAV teisėjų algos vidutiniškai padidėjo 34%. Per tą patį laikotarpį privačių teisininkų darbo užmokestis pakilo 141% ir yra vos ne tris kart didesnis, nei valstybės išlaikomo teisėjo. Aukščiausiojo JAV teismo pirmininko Johno Roberto teigimu, faktas, kad teisėjai uždirba mažiau nei teisės profesoriai, silpnina Amerikos teisinę sistemą.
