Neprarandantys vilties.
„The Washington Post“
Pelnas nereiškia darbo vietų Amerikoje
Dienraščio „The Washington Post“ teigimu, tie patys žmonės, kurie dalino prezidentui B. Obamai patarimus, kaip mažinti nedarbo lygį šalyje, perkelia savo gamyklas į užsienį.
JAV prezidento ekonomikos gaivinimo planas paremtas prielaida, kad atsigavęs privatusis sektorius kurs naujas darbo vietas. Tačiau ši strategija gali greit subliūkšti, mat ryšys tarp įmonių gerų rezultatų ir ekonomikos augimo yra smarkiai paveiktas globalizacijos proceso.
Jungtinių Valstijų prekybos departamento surinktais duomenimis nuo 1999 metų, įmonės sumažino savo JAV darbuotojų skaičių 3 milijonais, tačiau tam pačiam darbui atlikti pasamdyta 2,5 milijono žmonių užsienyje. Kompanijų pelnas jau grįžo į prieškrizinį lygį, tačiau nedarbas vis dar siekia 9,1 proc.
„Dalykas tas, kad JAV kompanijoms sekasi labai gerai, tačiau tai nereiškia, kad gerai sekasi pačiom Valstijoms“, – teigė Ekonominės strategijos instituto prezidentas Clyde’as Prestowitzius.
Kaip pavyzdys dienraštyje pateikta kompanija „General Electric“. 287 tūkstančiai jos darbuotojų dirba JAV, tačiau tai tėra 46 proc. visų kompanijos darbuotojų. Dar daugiau, 94 milijardus dolerių pajamų ši kompanija investuoja užsienyje.
Ekspertai teigia, kad norėdamos susigrąžinti investicijas Jungtinės Valstijos privalės sekti kitų šalių pavyzdžiu ir taikyti mokesčių lengvatas, nes tęsiantis tokioms tendencijoms darbo vietų kūrimas tik sunkės.
„Newsweek“
„Chrysler“ stebuklas
Automobilių gamintojas „Chrysler“ atsispyrė nuo ekonominės duobės dugno ir jau atidavinėja valstybės skolintus pinigus, teigiama žurnale „Newsweek“.
Pagrindine to priežastimi įvardijamas Sergio Marchionne, kompanijų „Fiat“ ir „Chrysler“ vadovas, po ekonominės krizės sugebėjęs apversti padėtį aukštyn kojom Detroite įsikūrusioje automobilių kompanijoje. Šiuo metu „Chrysler“ ne tik atsikovoja vis didesnę rinkos dalį, bet ir sugeba mokėti 7,6 mlrd. dolerių paskolą dažnesnėmis ir didesnėmis įmokomis, nei reikalaujama.
S. Marchionne sėkmės paslaptis – nuovokumas ir griežtumas. Lėšos buvo taupomos kitaip nei kitose įmonėse, darbuotojai nebuvo masiškai atleidinėjami, vietoj to buvo atsisakoma buvusių kompanijos savininkų „darbinių“ apartamentų, taip nukarpant išlaidas jiems išlaikyti. Naujasis kompanijos vadovas per šešis mėnesius sukūrė gamybos planą keleriems metams į priekį bei pakeitė kompanijos valdymo struktūrą.
„Žmonėms reikia leisti daryti klaidas, net jei tavo instinktai sako, kad jiems bus riesta“, – teigia pats S. Marchionne. Paklaustas, kaip sugebėjo per 2 metus pakelti kompanijos pardavimus 10 proc., jis atsakė: „Aš noriu, kad būtų gaminama tai, ką žmonės norės pirkti“.
Vis dėlto „Chrysler“ dar laukia nemažai išbandymų, tačiau bent jau kol kas viskas atrodo daug šviesiau nei buvo galima tikėtis prieš dvejus metus, teigiama „Newsweek“.
„Time“
Koks tas ekonomikos augimas?
Apie dvigubą krizės dugną nenori girdėti nė viena vyriausybė, kuriai tenka kovoti su ekonomikos krize. Tačiau krizė iš JAV niekur nesitraukia, rašo žurnalas „Time“.
Prezidento Baracko Obamos administracija ilgai bandė dangstytis įvairiais ekonomikos augimo stabdžiais, tokiais kaip Japonijos rinkos susitraukimas ar kylančios degalų kainos, tačiau kuo toliau, tuo labiau panašu, kad ekonomika nepajėgi susitvarkyti su sunkumai. Buvusio ekonomikos patarėjo Austano Goolsbee teigimu, „pats laikas privačiam sektoriui vesti mus į atsigavimą”.
Taip teigiama ne veltui. JAV įmonės visame pasaulyje turi sutelkusios beveik 2 trilijonus dolerių, kurių nesiryžta investuoti į naujų darbo vietų kūrimą ir taip stabdo visos šalies augimą. O vis nesibaigiančia krize savo reitingams auginti naudojasi Respublikonų partija. Vis dėlto žurnalas ragina nepamiršti, kad kiekvienas prezidentas paveldi buvusiojo prezidento skolas, taigi B. Obama paveldėjo savo kolegos George‘o W. Busho skolas ir turi žūtbūt jas sumažinti, jei tikisi būti perrinktas 2012 metų rinkimuose.
„Time“ teigimu, jei Jungtines Valstijas užlietų dar viena recesijos banga, šį kartą situacija būtų kur kas blogesnė, mat 2008 metais JAV sulaukė pagalbos iš Europos ir Kinijos, tuo tarpu dabar abu minėti regionai bando susitvarkyti su savo problemomis. Europoje siautėja euro zonos krizė, o Kinija dirbtinai stabdo savo ekonomikos augimą dėl per didelės infliacijos. „Time“ pabrėžia, kad didžiausia problema ta, kad JAV kompanijos labiausiai taupė atleisdamos darbuotojos ir iškeldamos gamybą į kitas valstybes.
„The New York Times“
Pakistane sulaikyti CŽV informatoriai, suteikę duomenų apie O. bin Ladeną
Dienraštis „The Washington Post“ rašo, kad Pakistano žvalgyba sulaikė 5 pakistaniečius, kurie suteikė vertingos informacijos apie Osamos bin Ladeno buvimo vietą. Informaciją JAV žvalgybai teikusių asmenų likimas kol kas neaiškus, tačiau CŽV vadovas Leonas E. Paneetta kėlė šį klausimą oficialaus vizito Islamabade metu. Dienraštyje teigiama, kad pastaruoju metu Jungtinių Valstijų ir Pakistano prioritetai išsiskyrė, ir pakistaniečiai, užuot padėję kovoti prieš „al-Qaeda“, trukdo vykdyti misijas.
Sąmyšį tarp JAV pareigūnų sukėlė CŽV direktoriaus pavaduotojo Michaelo J. Morello komentarai, kuriuose jis Pakistano pagalbą įvertino 3 balais iš 10. Tuo tarpu CŽV atstovė spaudai tikino, kad „Jungtinės Valstijos ir Pakistanas yra artimi partneriai sprendžiant bendras problemas. Mūsų dvišalė partnerystė yra esminis faktorius kovoje su terorizmu“.
Tačiau aišku, kad JAV ir Pakistano santykiai išgyvena nemenką krizę. JAV Senato žvalgybos komisijos pirmininkas Mike‘as Rogersas tvirtino, kad JAV gali sustabdyti 2 milijardų dolerių paramą, jei toliau bus trukdoma vykdyti misijas.
CŽV vadovai oficialaus vizito Islamabade metu Pakistano atstovams pateikė nuotraukas, kuriose matoma teroristų ginklų gamykla. Tačiau į vietą nuvykus pakistaniečių pajėgoms sukilėliai buvo apleidę gamyklą. Oficialūs Jungtinių Valstijų pareigūnai mano, kad pakistaniečiai informavo sukilėlius apie artėjantį reidą. Po šių įvykių JAV Gynybos departamentas sustabdė 300 milijonų dolerių perlaidą Pakistano vyriausybei.
„The Wall Street Journal“
Nesutarimai dėl paramos Graikijai tęsiasi
Antradienį vykusiame euro zonos šalių susitikime vėl nebuvo susitarta, kaip įkalbėti privačius kreditorius padėti mažinti nacionalinę Graikijos skolą. Tačiau susitikimo metu užtikrinta, kad Graikija artimiausiu metu pasieks 12 milijardų eurų iš pažadėto 110 milijardų paketo.„Pinigai turėtų pasiekti Graikija artimiausiomis savaitėmis“, – teigė Belgijos finansų ministro Didier Reyndersas.
Vis dėlto Tarptautinis valiutos fondas abejoja, ar Graikija sugebės atsistoti ant kojų artimiausiu metu. Dienraščio „The Wall Street Journal“ teigimu, pernai buvo manoma, kad trūkstama lėšų dalis bus gauta iš privačių kreditorių, tačiau Graikijai niekas nenori skolinti už mažesnes nei 20 proc. palūkanas.
„Aš nežinau, ar mums pasiseks patvirtinti naują Graikijos gelbėjimo programą, bet man atrodo, kad ne“, – teigė Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklosas.
Situacija apsunkina tai, kad jei iki birželio 24 nebus pasiektas susitarimas, Graikija gali nesulaukti taip reikalingų finansinių injekcijų, o dėl to šalis gali tapti visiškai nemoki. Oficialių pareigūnų teigimu, didžiausi nesutarimai kyla tarp Europos centrinio banko ir Vokietijos. „Mes pasiryžę padėti Graikijai, tačiu labai svarbu, kad būtų skatinamas Graikijos ekonomikos augimas“, – teigė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeube.
Graikijos atstovai tvirtino, kad jie nesugeba sumažinti biudžeto deficito. Planuota, kad per penkis 2011 metų mėnesius deficitas bus sumažintas iki 9 milijardų eurų, tačiau dabar jis viršija 10 milijardų, tuo tarpu pajamos sumažėjo beveik 1,5 mlrd. eurų.
